- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lauke sunoks auginamos braškės prognozuojama birželio pradžioje, – viduryje, o svečiuose pas „Uogų namų“ ūkio savininką Tomą Svilainį galima pasijusti tarsi savotiškame braškių rojuje. LNK žurnalistė teiravosi, koks šių metų derlius, kada pirmą kartą buvo nuskintos lietuviškos braškės.
„Šiemet net dviem savaitėms ankstesnis derlius. Pirmasis lietuviškų braškių sezono startas jau buvo gegužės pradžioje. O gegužės 4 d. jau turėjo ką ir parduoti Motinos dienos proga“,– teigė „Uogų namų“ savininkas Tomas Svilainis.
„O, sakykite, kaip Lietuvoje apskritai koks tas lietuviškas derlius šiemet? Minėjote, kad ankstyvas, bet ar gausus derlius bus?“ – klausė žurnalistė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Manau, kad nebus daugiau negu pernai, nes yra didelis temperatūrų skirtumas. Ryte labai šalta, o dieną labai karšta, todėl prognozuoju, kad derlius bus mažesnis negu pernai“, – atsakė ūkio savininkas.
„O kaip paveikė kainas pabrangusi energetika, elektros kainų kilimas, infliacija?“ – teiravosi žurnalistė.
„Kaina pas mus liko tokia pati kaip ir pernai – 12 eurų už kilogramą, nors ir startavom nuo 15 eurų už kilogramą. Tačiau pagrindinė kaina vis tiek išlieka 12 eurų už kilogramą kaip ir pernai. Nors ir viskas pas mus pabrango: trąšos, žmogiškieji ištekliai, bet kaina liko tokia pati“, – atviravo pašnekovas.
„Visus metus Lietuvoje buvo tiekiamos braškės iš šiltų kraštų, iš Lenkijos, gal jau žmonės prisiragavo ir, tiesiog, nebėra to poreikio mėgautis braškėmis?“ – klausė žurnalistė.
„Taip, mes konkuruojame su atvežtinėmis uogomis, įskaitant ir lenkiškas. Kuo mūsų, lietuviška uoga, yra pranašesnė ir skiriasi nuo kitų? Tuo, kad ji yra šviežesnė, pati skaniausia, ir skonis toks, kaip nuskintos uogos pirmą dieną“, – nedvejodamas trumpai ir aiškiai akcentavo pašnekovas.
„Ar žmonės pasiilgę lietuviškų braškių? O gal vis dėlto šiemet taupo?“ – klausė žurnalistė.
„Nori, klausia, bet daugelis taupo, – paklausia kainos. Vieni nuperka mažesnį kiekį, kiti didesnį, tačiau paklausos kritimas tikrai yra“, – apgailestavo savininkas.
„Ar jūs valgot braškes?“ – klausė žurnalistė.
„Ragaujam, mes ragaujam pačias neskaniausias. Kodėl? Todėl, kad turim patikrinti, kokio yra skonio, būtent, ta uoga ir mes turim žinoti ribas. Jeigu nepatyręs braškių skynėjas skina braškes, jis turi ragauti braškes, kad žinotų, ką jis skina. Tokių būdų jis supras, kuri yra neskani, o kuri skani“, – teigė pašnekovas.
„Kaip žinoti, kada jau tikrai prisirpusi braškė?“ – klausė žurnalistė.
„Blizgėti turi“, – trumpai atsakė savininkas.
„Blizgėti turi?“ – pasitikslino žurnalistė.
„Jeigu braškė neturi blizgesio, ji – neskani, bus beskonio arba sugedusi“, – akcentavo pašnekovas.
„O kaip atskirti parduotuvėje, kada braškė jau – pastovėjusi?“ – teiravosi žurnalistė.
„Pastovėjusi, turi būti atvėsinta. Ji – liečiama, ir kuo daugiau būna prisilietimų pirštais, indelyje transportuojant, matosi ir pavytę jos žali koteliai. Jeigu matote dabar, bent iki birželio vidurio, kol nebus lietuviškų, „grunto“ (lauko) uogų, ir jeigu kaina 8 eurai bei parašyta, kad tai – lietuviška, tai yra tikras melas. Šiltnamio braškė kainuoja 10 ar 9 eurus bet ne 8 eurus. Kai prasideda „grunto“ (lauko) braškės, tada pas mus braškės kainuoja 8 eurus. Tokia kaina ne tik pas mus, bet pas visus „šiltnamistus“, o kaina negali būti mažesnė negu 8 eurai“,– atviravo pašnekovas.
Jeigu kaina 8 eurai bei parašyta, kad tai – lietuviška, tai yra tikras melas.
„Tiek kainuoja braškės užauginimas?“ – teiravosi žurnalistė.
„Taip, taip ir turi būti, pati mažiausia kaina yra 8 eurai. Yra jau prekyboje po 7 eurus, ir teigiama, kad tai lietuviška, bet tai – melas. Ten, lenkiška arba graikiška, greičiausiai lenkiška“, – dėstė pašnekovas.
„Minėjote, kad šiemet derlius gali būti mažesnis negu pernai dėl tam tikrų oro sąlygų. O iki kada lietuviškos braškės nokina uogas?“ – teiravosi žurnalistė.
„Mūsų ūkyje, dar dvi savaitės ir uždarysime savo sezoną. Pernai mes baigėme skinti per Jonines, o šiemet pabaigsime už dviejų savaičių“, – atsakė pašnekovas.
„Tuomet prasidės lauke augančios braškės?“ – teiravosi žurnalistė.
„Visąlaik taip ir būna, kai prasideda iš lauko braškės Lietuvoj, mes baigiame sezoną. O šiemet, kadangi nušalo daug lauko uogų, tai turėtų būti tarpas kokią savaitę“, – akcentavo pašnekovas.
„Tai gali būti trūkumas lietuviškų braškių?“ – klausė žurnalistė.
„Lietuvoje kaina neturėtų kristi mažiau negu 8 eurai už kilogramą“, – atsakė braškių ūkio savininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius3
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...