Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje pablogėjo

Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad per 2 pastaruosius mėnesius ekonominė padėtis šalyje pablogėjo, o kiek daugiau nei ketvirtadalio nuomone – pablogėjo.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, spalį septintadalis (14 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo. Pusė (52 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis per kelis mėnesius pablogėjo. 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lyginant su prieš 2 mėnesius vykusios apklausos rezultatais (2019 metų rugpjūtį), manančių, kad šalies ekonominė padėtis pastaruoju metu gerėja, sumažėjo 7 procentiniais punktais, o lyginant su vertinimais prieš metus (2018 m. spalį), 5 procentiniais punktais padaugėjo atsakiusių, kad ekonominė padėtis šalyje nepasikeitė. 

Situacija šalies ekonomikoje daugiau už kitus nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime ir mažesniuose miestuose, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, pensininkai bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių respondentai.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstui

Kęstui portretas
Viską galima pasakyti trumpai ir aiškiai - šalyje kur žmogus priklauso nuo to kiek jis turi pinigų, kur valdžia neįtakoja šalies ūkio, valstybinio nusikalstamumo, o teisėsauga nesaugo viešo intereso, negina nuo netesybių eilinio žmogaus, kitos jūsų išvardintos priemonės(kaip gyventi) netenka prasmės. Čia tas pats kas užsimerktume ir vaikščiotume griežtai pasirinktomis siauromis kryptimis, sielvartaudami, kad viskas aplink vistiek vyksta ne taip

Kęstas

Kęstas portretas
Kaip mums toliau gyventi? "Pirmasis žingsnis yra atsisakyti kapitalizmo dievinamo individualizmo ir pripažinti tarpusavio priklausomybę, kuri yra būtina ilgalaikiam išgyvenimui. Mes priklausome nuo to, ar mūsų vandens tiekimas yra švarus, o upės - nuo mūsų, kad jų neužnuodytume. Prašome kaimynų stebėti mūsų šunis ar laistyti augalus, kol mes esame toli, ir pasiūlyti mūsų pagalbą natūra. Mes samdome nepažįstamus žmones prižiūrėti mūsų vaikus ar senstančius tėvus ir pasitikime jų užuojauta ir kompetencija. Mes mokame mokesčius ir tikimės, kad išrinktieji išleis tuos pinigus tam, kad keliai būtų saugūs, mokyklos atidarytos, nacionaliniai parkai apsaugoti.

Kęstas

Kęstas portretas
Šie santykiai tarp mūsų ir gamtos pasaulio bei mūsų ir vienas kito liudija tarpusavio priklausomybę, kurią kapitalistinė logika mus skatina atmesti. Reprodukcija yra pagrindinis abipusės priklausomybės realizavimas. Mes priklausome nuo bent dviejų žmonių, kurie gali mus padaryti įmanomais. Mes atsirandame kito žmogaus viduje ir gimstame, padedant gydytojams ar artimiesiems. Mes augame aplinkoje ir bendruomenėse, kurios formuoja mūsų sveikatą, saugą ir vertybes. Turime rasti konkrečių būdų, kaip atpažinti šią tarpusavio priklausomybę ir pasiryžti ją sustiprinti." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 22

Galerijos

Daugiau straipsnių