Šiųmetį vasaros atostogų sezoną ne vienai Lietuvos šeimai apkartino skandalingos istorijos: "Go Planet Travel", žiniasklaidos aprašyti uždelstų skrydžių atvejai – visa tai apnuogino ne tik vietinio turizmo verslo nusikalstamą aplaidumą, bet ir pačių keliaujančiųjų išprusimo stoką.

Apsvaigę nuo minčių apie būsimą kelionę kelionių organizatorių klientai raito parašus po sutartimis, į kurias nė neįsigilina. Galiausiai patyrę nepatogumų keliaujantieji lieka vieni su savo pretenzijomis: sutartyje numatytos įvairios išlygos saugo kelionių organizatorių ramybę nuo galimų kompensacijų klientams.

Ką reikia žinoti žmogui prieš perkant kelionę agentūroje? Kurie sutarties punktai klampiausi ir į juos reikia gerai įsiskaityti? Gal vertėtų suabejoti, jei kelionė labai pigi ir nesirinkti mažai žinomo organizatoriaus? Apie tai – pokalbis su advokatų kontoros "Baranauskas ir partneriai Hansa Law Offices" advokatu Vidu Vilku.

Teisininkas, atstovaujantis ginčuose dėl turizmo paslaugų netinkamo teikimo, dienraščiui priminė: vien maža kelionės kaina nėra rodiklis, bylojantis apie tai, kad kelionė neįvyks ar kad kelionių organizatorius nepatikimas.

"Kelionės pigumą lemią daugelis faktorių, net ir politinių (pvz., įvykiai Egipte), taip pat teko girdėti, kad lėktuvo bilietai į vieną iš Europos miestų kainavo vos vieną litą, pasirodo, miesto valdžia nusprendė kompensuoti avialinijoms šių išlaidas, tokiu būdu siekdama pritraukti kuo daugiau turistų į savo miestą. Atsisakant pirkti keliones vien dėl to, kad kelionių organizatoriaus vardas mažai žinomas, kartu patys sudarome sąlygas mažai ar net nekonkurencinei didžiųjų organizatorių veiklai – kas dėl to laimi? Tikrai ne vartotojas", – sako V.Vilkas.

– Ar Turizmo paslaugų teikimo sutartis yra standartinė ar Organizatorius gali įterpti į ją savo sąlygų?

– Sutartinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo sutarties, reglamentuoja Civilinio kodekso 6.747–6.755 straipsniai ir Turizmo įstatymas, kuriais įgyvendinama 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau – Direktyva 90/314/EEB). Vadovaujantis minėtais aktais yra parengtos Turizmo paslaugų teikimo sutarčių standartines sąlygos, patvirtintos Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 18-V "Dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų". Taigi įstatyme Turizmo paslaugų teikimo sutarčiai yra taikomi privalomi reikalavimai tiek sutarties formai, tiek ir turiniui. Kita vertus, sutarčių laisvės principas nedraudžia Organizatoriui įterpti savo, teisės aktams neprieštaraujančių sąlygų.

– Kokie yra svarbiausi sutarties punktai?

– Svarbiausi sutarties punktai yra susiję su turistui teikiamos paslaugos detaliu aprašymu (informacija apie maršrutą, apgyvendinimo sąlygas, tarpines stotis ir sustojimo laiką, buvimo vietą, keleivio vietą transporto priemonėje, apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus ir pan.), taip pat nuostatos, susijusios su teise atsisakyti sutarties, ir atsakomybe už netinkamą sutarties vykdymą.

– Gal kažkokia sąlyga, įrašyta sutartyje, jau signalizuoja, kad geriau su šita kompanija neprasidėti?

– Apibendrintai galima pasakyti, kad abejonių turėtų sukelti neišsami sutartis, nepakankamai detalizuota paslauga ir, žinoma, nuostatos, apribojančios turisto teisę į nuostolių atlyginimą. Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.755 str. numato draudimą panaikinti ar riboti civilinę atsakomybę, bet kokia nuostata, prieštaraujanti šiam imperatyvui būtų laikoma šiurkščiai pažeidžiančia turisto teises.

– Kas laikytina vadinamosios force majoure – nenugalimos jėgos – sąlygomis? Ar tikrai viskas, kas būna išvardyta sutartyje, yra nenugalima jėga?

– Kriterijai, pagal kuriuos aplinkybė pripažįstama nenugalima jėga, įtvirtinti įstatyme (Civilinio kodekso 6.212 straipsnis) ir detalizuoti kasacinio teismo praktikoje. Pastarojoje išskiriama, kad tam, jog įvykį ar veiksmą būtų galima pripažinti force majeure aplinkybėmis, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. Š. v. UAB "Paira", bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB "Kopra" v. UAB "Baltic forwarding and shipping", bylos Nr. 3K-3-534/2005; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. UAB "Molesta", bylos Nr. 3K-3-370/2010). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad Civilinio kodekso 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB "Pajūrio viešbučiai" ir kt. v. AB "Snoras", bylos Nr. 3K-3-268/2012; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB "Nekilnojamojo turto gama" v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-516/2013).

Vadinasi, nenugalima jėga yra priskiriama prie vertinamųjų kategorijų, kurios turinys įrodinėtinas kiekvienu individualiu atveju.

– Štai vieno Lietuvos kelionių operatoriaus sutartyje yra punktas: "Čia ir kelionės dokumentuose pateikiamas išvykimo laikas yra preliminarus ir iki faktinės kelionės datos gali keistis. Nei kelionių organizatorius, nei skrydį vykdantis oro vežėjas jo negarantuoja." Ar tokia papildoma sąlyga nepažeidžia vartotojo teisių, kai net nėra nurodytos vėlavimo ribos?

– Manau, kad tokios sąlygos iš esmės pažeidžia vartotojo interesus, kadangi Standartinės sąlygos, patvirtintos Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 18-V "Dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų", 4.1.3. punktas numato:

Iki sutarties pasirašymo įteikti turistui rašytinį dokumentą, kuriame būtų pateikta tiksli ir neklaidinanti informacija apie kelionės maršrutą (išvykimo, grįžimo vietas, datas ir laiką bei lankomas vietas ir šalis, nurodant datas, kada į jas vykstama ir išvykstama) ir jo pakeitimus (...).

Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sutarties sąlygos "preliminarus laikas" ir "iki faktinės kelionės datos gali keistis" – niekaip nesiderina su pateikiamos informacijos neklaidinimo ir išvykimo, grįžimo laiko nurodymo būtinumu.

Interviu su V.Vilku tęsinys – rytojaus "Kauno dienoje".