Nors per pastaruosius metus Lietuvoje bent penktadaliu padaugėjo vietų, kuriose galima atsiskaityti mokėjimo kortele, vienas pagrindinių santaupų laikymo būdų mūsų šalyje tebėra grynieji pinigai. Tai rodo ne tik apklausos, bet ir didžiulis rinkoje cirkuliuojantis grynųjų pinigų kiekis – skirtingais skaičiavimais, jis siekia nuo 10 mlrd. iki 12 mlrd. litų.

Į dažną kamuojantį klausimą, ar litų keitimo į eurus suma vienam fiziniam asmeniui bus ribojama, specialistai atsako neigiamai, tačiau perspėja, kad įgyvendinant lėšų plovimo prevencijos programą, pinigų legalumas ir kilmė bus tikrinami griežtai.

„Piliečiai, atvykę į [banko] skyrius, galės pasikeisti neribotą kiekį banknotų. Lietuvos paštas ir kredito unijos turi teisę nustatyti sumas, kokios bus keičiamos jų skyriuose. Lietuvos paštas jau dabar yra viešai paskelbęs informaciją, kad ta suma sudaro tūkstantį eurų – tai yra 3458 Lt 80 ct bus pakeisti vienos operacijos metu. Na, o kredito unijos – kiekviena jų [sumą] numatys individualiai“, – sako Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos projekto vadovas Gintautas Moška.

„Mes atkreipiame finansų įstaigų, kurios susidurs su tokiais keitimais, dėmesį, kad euro įvedimo laikotarpiu būtų sumažinta suma, kai privaloma klientą identifikuoti keičiant grynuosius pinigus. Ir, iš kitos pusės, šiuo laikotarpiu įspėjame bankus atkreipti dėmesį į taip vadinamas rizikingas operacijas arba neįprastas operacijas“, – teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patarėjas Igoris Kržečkovskis.

Nors deklaruoti keičiamų pinigų nereikės, ruošiantis keisti sumas, viršijančias 15 tūkst. litų, gyventojams teks apie tai raštu arba elektroniniu laišku informuoti komercinius bankus prieš tris darbo dienas, o atvykus į banką pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kai kuriais atvejais dokumento gali prireikti ir keičiant mažesnę sumą pinigų, o užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams, kai išsikeisti daugiau grynųjų žmonės bandys skirtingose vietose, pareigūnai rengiasi iš anksto.

„Kažkokių dydžio ribojimų nebus, tačiau klientai turi turėti mintyje, kad tos pajamos turi būti legaliai uždirbtos ir jiems gali tekti jas deklaruoti, ir atitinkamoms valdžios institucijoms bus žinomos jų didesnės sumos“, – tvirtina Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

„Mes rekomendavome bankams sumą – 10 tūkst. litų, nuo kurios klientas turi būti identifikuotas, keičiant litus į eurus. Tačiau, iš kitos pusės, Lietuvos teisės aktai ir bankų vidaus taisyklės numato, kad, kilus abejonių dėl pinigų teisėtos kilmės ir traktuojant operaciją kaip rizikingą, bankas gali pritaikyti kitas sustiprintas klientų identifikavimo priemones.

Kalbant apie tokį metodą, kai asmenys dėl tam tikrų priežasčių bando skaidyti stambesnes sumas ir [keisti] mažesnes [skirtingose vietose], mums jau pakankamai senai žinomas. Mes jau turime saugiklių, kaip kovoti su tokiomis operacijomis“, – sako I. Kržečkovskis.

Pareigūnai pabrėžia, kad jeigu grynųjų pinigų keitimo operacijos kels bent menkiausių įtarimų, apie jas bus informuojamos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Jos jau rekomendavo rinkos dalyviams euro įvedimo laikotarpiu kontrolės priemones sustiprinti, nes neatmetama galimybė, kad gali būti bandoma atlikti pinigines operacijas, naudojant šešėlines nusikalstamos ar neaiškios kilmės lėšas.