Nugaišinta tūkstančiai paukščių
Šiemet spalio mėnesį buvo fiksuotas pirmasis paukščių gripo protrūkis Kretingos rajone, V. Baltuonio kalakutų ūkyje. Tąkart sunaikinta apie 22 tūkst. šių paukščių.
Lapkričio pabaigoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai patogeninį paukščių gripo virusą nustatė Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje esančiame „Sūduvos ūkyje“. Čia buvo sunaikinta apie 30 tūkst. kalakutų. Po savaitės patvirtintas dar vienas paukščių gripo atvejis „Sūduvos ūkiui“ priklausančiame ūkyje, taip pat Marijampolės savivaldybėje. Ūkyje registruota daugiau kaip 25 tūkst. kalakutų, kuriuos nurodyta saugiai nugaišinti ir sunaikinti visas gaišenas, pakratus, pašarus ir dezinfekuoti visą teritoriją bei paukštides. Šis ūkis jau buvo patekęs į apsaugos zoną.
Didelę grėsmę kelia tai, kad 10 km spinduliu nuo pagrindinio paukščių gripo židinio yra trys paukščių ūkiai. Vienas iš jų, nutolęs vos už 3 km, turi du tvartus ir laiko apie 14 tūkst. paukščių. Visi šie ūkiai yra įtraukti į rizikos zoną ir nuolat stebimi, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui. 10 km spinduliu aplink ūkį gyvų paukščių ir jų produkcijos judėjimas į ir iš nustatytų zonų be atskiro VMVT leidimo yra draudžiamas. Ribojimai nustatytose zonose bus taikomi mažiausiai 30 d. po atliktos pirminės dezinfekcijos. Vadinasi, iki Kalėdų net ir neužsikrėtusių virusu ūkių paukščiai negalės būti išvežti ir pasiekti pirkėjų.
VMVT vykdo produkcijos atsekamumą, tačiau ramina vartotojus – rinkoje esanti paukštiena yra saugi vartoti.
Tolesniuose darbų etapuose planuojamas paukštynų valymas ir dezinfekcija. Tik įsitikinus, kad užkratas visiškai pašalintas, bus svarstoma apie ūkinės veiklos atnaujinimą.
Vis dėlto kalakutų ūkių Lietuvoje yra nemažai, todėl paukštininkai žada, kad šventinių paukščių Kalėdų stalui gyventojams nepritrūks.
Šiemet trūko kalakutų
Lazdijų r. ūkininkas Gintautas Cimakauskas kalakutų auginimu užsiima jau 27 metus, todėl jį drąsiai galima vadinti savo srities žinovu. „Kalakutus auginti nėra taip paprasta, – sako ūkininkas, – reikia išmanyti specifiką.“ Pasak jo, kasmet ūkyje auginamas vienodas kiekis kalakutų. Didžioji dalis paukščių eksportuojama į Lenkiją, o 25 proc. parduodama Lietuvoje.
Šiemet kalakutų pritrūko visoje Europoje, nes daug paukštininkystės ūkių nukentėjo nuo paukščių gripo. Dėl šios priežasties ir į G. Cimakauską kreipėsi verslininkai su klausimais dėl galimo kalakutų pardavimo. „Laisvų paukščių ūkyje neturime, nes sudarytos sutartys, reikia laikytis įsipareigojimų“, – nedaugžodžiauja ūkininkas, apskritai nelinkęs kalbėti apie paukščių gripą. Žiūrėk, dar ir prisikalbėsi – šiandien ūkyje viruso nėra, tačiau kas žino, kas bus rytoj.
Brango ir kalakutai. Negalėjome nebranginti. Jau prieš kelerius metus verslas uždirbo nulį, tad negalima taip dirbti nuolat.
Negalėjo nebranginti
Visus ūkius Lietuvoje pastaraisiais metais stipriai veikia nuolat brangstantys energetiniai ištekliai, darbo jėga ir kt. Paklaustas, kaip ūkiui sekasi išgyventi šiuo masinio brangimo laikotarpiu, G. Cimakauskas neslepia: „Brango ir kalakutai. Negalėjome nebranginti. Jau prieš kelerius metus verslas uždirbo nulį, tad negalima taip dirbti nuolat.“
G. Cimakausko ūkyje dirba 30 nuolatinių samdomų darbuotojų, kurie atlieka įvairiausius darbus, nes ūkis užsiima ne tik kalakutų auginimu, bet ir patys gaminasi pašarus, jų gamybai augina grūdines kultūras, tad dalis darbuotojų dirba žemę, kiti užsiima produkcijos logistika, pardavimais, dar kiti dirba skerdykloje, atlieka įvairius remonto, statybos darbus. Skerdyklą ūkis su europine parama įsirengė prieš ketverius metus. Paprastai joje skerdžiami ne tik ūkio paukščiai, bet vykdomi ir klientų užsakymai. Tačiau šiemet bet koks paukščių priėmimas į skerdyklą sustabdytas dėl tos pačios galimo užkrato priežasties. „Mūsų darbuotojai yra labai universalūs, – džiaugiasi šeimos ūkio savininkas, – kur juos nusiųsi, ten dirba, viską moka, žino, daug darbų atlieka, net ir tokių, kurie neįeina į jų pareigas. Žinoma, sumokame jiems, ir atlyginimus nuolat keliame. Reikia saugoti tuos, kurie gerai dirba.“
Lietuviški – labai kokybiški
G. Cimakausko užauginti paukščiai turi ir turėjo paklausą visais laikais, nes vertinama jų kokybė. Pirkėjai iš Lenkijos net sutinka mokėti brangiau už gyvą svorį, nes patys savo atliktais mėsos tyrimais yra nustatę kalakutienos kokybę. Žinoma, kokybė savaime neatsiranda. Pirmiausia ji priklauso nuo pašarų, o juos ūkis gaminasi pats, daugiausia iš vietinių žaliavų. Dėl to ūkyje auginami grūdai, papildomai jų superkama iš vietinių grūdininkystės ūkių – ir ūkiui nauda, ir kaimynams.
Kodėl geriau pirkti Lietuvoje užaugintus kalakutus? „Todėl, kad jų kokybė yra labai gera“, – atsako G. Cimakauskas ir pagrindžia savo atsakymą: pašarams naudojamos daugiausia vietinės žaliavos – kviečiai, kukurūzai, atsivežtinis tik saulėgrąžų aliejus ir soja. Pašarai pripildyti įvairių mikroelementų. Be to, pasak kalakutų augintojo, ūkis nuolat tikrinamas, nuolat atliekami kokybės tyrimai.
Kalakutai auga apie pusmetį, o kalakutų patelės – apie 3,5 mėn. Gerai prižiūrėtas kalakutas patinas gali pasiekti net 20 kg svorį, o patelė apie 10 kg. Kaip paruošti kalakutą, kad net ir ilgai keptas nebūtų kietas, kalakutų ūkio šeimininkas dalijasi patarimu: „Į stiklinę vandens įberkite kupiną šaukštelį druskos ir gerai išmaišykite. Tirpalą švirkštu sušvirkškite į kalakuto krūtinėlę, šlaunis, petukus. Po to aptepkite mėgstamu marinatu, guldykite paukštį krūtine į apačią, uždenkite plėvele ir palikite vėsiai visai nakčiai. Kepkite apdengę folija, vis ją nuimdami ir palaistydami į kepimo skardą prieš kepant įpiltu vandeniu. Kepti teks apie 3 valandas.“
Žąsys taip pat populiarios
Žąsys Lietuvoje taip pat auginamos, o prieš keletą metų buvo pasiektas net jų auginimo rekordas. Buvo kalbama, kad šis paukštis išpopuliarėjo ne tik tarp tikrų ūkininkų, bet ir tarp paprastų kaimo, net ir miesto gyventojų. Vis dėlto lūkesčiai kartais subliūkšta, kai susiduriama su itin aukštais reikalavimais paukščių augintojams, ypač, kai parduodama jų skerdiena. Tad kaip greitai atėjo mada auginti žąsis, taip ji greitai ir pasitraukė.
Užsidarė smulkūs paukštininkystės ūkiai Kauno, Kretingos, Kupiškio ir daugelyje kitų rajonų. Panevėžio r. ekologinio Kielių ūkio šeimininkė Junona Kielienė sako, kad pastaraisiais metai ir šiame rajone užsidarė ne vienas paukštininkystės ūkis, todėl aplinkui tapo sunkiau įsigyti paukščių kalėdiniam stalui. Kielių ūkis kalakutes, antis, žąsis, patarškas laiko tik dėl kiaušinių, kurių paklausa yra labai didelė. „Ekologiškai produkcijai keliami labai aukšti reikalavimai, tačiau ir paklausa yra didelė, – sako paukščių augintoja. – Ūkis kasmet tikrinamas, pašarus turime pasigaminti patys.“
Vietoj šunų
Kielių ūkis gyvuoja jau apie dešimtmetį, paukščius augina apie šešerius metus. Šiame rajone paukščių gripo protrūkių nebūta. Tačiau, pasak ūkio šeimininkės, apsauga nuo bet kokio užkrato iš šalies taip pat yra labai didelė. „Teko patirti nuostolių dėl kitų priežasčių – į mūsų jauniklius buvo įsisukę vanagai, – pasakoja pašnekovė. – Teko stiprinti apsaugą.“
Daugumoje paukštininkystės ūkių skirtingų rūšių paukščiai laikomi atskirai, tačiau Kielių ūkyje jie ganosi visi kartu. „Žąsys pas mus atlieka šunų funkciją – saugo visus paukščius, – juokiasi Junona. – Net ir mažiausią ežiuką pamačiusios lendantį pro tvorą, jos sukelia aliarmą.“
Paukščiai šiame ūkyje laikomi dėl kiaušinių, tačiau, žinoma, Kalėdoms jų užtenka visai šeimai. Jeigu norėtų prekiauti paukštiena, turėtų laikytis jau kitokių, bet ne mažiau griežtų skerdienos pardavimo reikalavimų. Be to, reikėtų įsirengti ir savo skerdyklą.
Bijo pasakoti
Šventinių paukščių šiandien paprasčiausia įsigyti iš smulkių augintojų, kurie ne visada deklaruoja paukščių auginimą. Jų pievose dažniausiai ganosi po keliasdešimt ančių, žąsų ar kalakutų. Jeigu kalakuto, žąsies ar anties kaina siekia iki 15 eurų už kilogramą (o paukščiai sveria mažiausiai 10 kg), nesunku įsivaizduoti, kad per vasarą paauginti paukščiai prieš Kalėdas gali tapti geru papildomu uždarbiu.
Deja, dauguma šių smulkių augintojų, parduodančių paukščių skerdieną ir daugiausia skelbdamiesi socialiniuose tinkluose, jokių leidimų prekybai neturi. Tai patvirtina faktas, kad susisiekus su jais, kalba tik anonimiškai arba visai nekalba su žiniasklaida. „Jūs norite man nemalonumų? – klausia nenorinti prisistatyti moteris. – Jūs žinote, kiek pas mane jau rytoj bus tikrintojų?“
Tikrintojai – nepageidaujami, bet ar geriau pirkti paukščius, užaugintus nesilaikant jokių reikalavimų ir niekur netikrintus? Tad kaip ir dažniausiai, pirmiausia reikia ir pačių pirkėjų sąmoningumo.
Kiek kainuoja?
Kalėdinius paukščius galima pirkti parduotuvėje, turguose arba internetu. Remiantis Paukščių turgaus socialinių tinklų duomenimis, kilogramas kalakuto skerdienos kainuoja 10–12 eurų, panašiai ir žąsies – 10–15 eurų, anties – 10–13 eurų už kilogramą.
Žąsies taukų litras – 8–10 eurų, nors kai kuriose platformose kaina gali būti gerokai didesnė.
Protrūkiai Europoje
2025 m. vasaros laikotarpiu (nuo birželio 7 d. iki rugsėjo 5 d.) Europoje nustatyti 183 LPPG A(H5) viruso atvejai, iš kurių 156 laukiniams ir 27 naminiams paukščiams (20 komercinių ūkių ir 7 nelaisvėje laikomiems paukščiams).
Visų 2024–2025 m. epidemiologinių metų duomenys rodo ženklų protrūkių mažėjimą – užregistruotas 2 221 atvejis, kai 2022–2023 m. sezonu jų buvo 5 519, o 2023–2024 m. – 1 178.
Komerciniuose paukščių ūkiuose situacija gerėja: 20 protrūkių (palyginti su 87 ankstesniame laikotarpyje), sunaikinta 681 tūkst. paukščių – tai 91 proc. mažiau nei pavasarį. Daugiausia atvejų nustatyta ančių (33 proc.), vištų (15 proc.), žąsų (12 proc.) ir kalakutų (12 proc.) laikymo vietose.
Lietuvoje vasarą protrūkių nebuvo fiksuota, tačiau virusas suaktyvėja rudens–žiemos laikotarpiu. Šių metų spalio 14 d. protrūkis fiksuotas kalakutų ūkyje Kretingos rajone. Ilgametė stebėsena patvirtina, kad vasarą virusas tampa nebe toks aktyvus dėl šilumos ir saulės spindulių. Vis dėlto drėgmė ir vėsuma paukščių gripo virusui yra palankiausios sąlygos plisti, todėl įprasta, kad protrūkiai ūkiuose fiksuojami šaltuoju metų laiku.
Vasaros laikotarpiu virusas aptiktas 15 Europos šalių: daugiausia Jungtinėje Karalystėje (60 protrūkių), Ispanijoje (29), Norvegijoje (26), Nyderlanduose (16) ir Portugalijoje (15). Daugiau nei 75 proc. laukinių paukščių atvejų sudaro kolonijiniu būdu perintys jūriniai paukščiai, ypač sidabriniai ir geltonkojai kirai. Tačiau infekcijų tarp vandens paukščių skaičius sumažėjo 30–40 proc.
Parengta pagal VMVT inf.
Naujausi komentarai