- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svajonių darbas, naujas automobilis, sveikas vaikas, mano namai, geras laikas – tai frazės, kuriomis žiniasklaidoje apibūdinamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų svajonės, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas. Tiesa, trys Baltijos šalių tautos turi ir bendrų troškimų, ir nemažų skirtumų – lietuvių svajonės viešojoje erdvėje dažniausiai siejamos su darbu, latvių – su gyvenimu, o estų – su laiku.
Analizavo žiniasklaidą
Banko užsakymu atliktame žiniasklaidos tyrime pirmą kartą analizuota, kaip svajonės ir laimės portretai vaizduojami populiariausiuose Baltijos šalių interneto naujienų portaluose, pramoginėje žiniasklaidoje, regioniniuose ir verslo leidiniuose. Iš viso ištirta keli šimtai tūkstančių publikacijų ir reportažų, kuriuos pernai paviešino maždaug 650 žiniasklaidos priemonių Lietuvoje, 450 – Estijoje ir apie 600 – Latvijoje.
Paaiškėjo, kad per mėnesį žodis „svajonė“ Lietuvos žiniasklaidoje 2021 m. minėtas vidutiniškai 2,7 tūkst. kartų, Estijos – 1,22 tūkst., Latvijos – 2 tūkst. kartų. Žodis „laimė“ per mėnesį Lietuvos žiniasklaidoje paminėtas vidutiniškai 1 350 kartų, Estijos leidiniuose ir portaluose – 1,7 tūkst., Latvijos – 1,3 tūkst. kartų.
Atrodo, kad apie svajones dažniau rašoma Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidoje, o Estijoje dažniau vartojama laimės sąvoka.
Išryškėjo skirtumų
„Panašu, kad apie svajones dažniau rašoma Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidoje, o Estijoje dažniau vartojama laimės sąvoka. Iš tyrimo rezultatų galime susidėlioti įdomų paveikslą, kaip viešojoje erdvėje vaizduojami svajonių receptai – lietuviška svajonė dažniausiai siejama su darbu, o latviška – su gyvenimu. Estijos žiniasklaidoje tiek žodis „svajonė“, tiek „laimė“ dažniausiai minimi kartu su „metais“ ar kitu laiką apibūdinančiu žodžiu, taip pat minimas žodis „žmogus“, – komentavo „Luminor“ banko komunikacijos vadovė Lietuvoje Indrė Baltrušaitienė.
Anot tyrimo rezultatų, latvių ir lietuvių svajonės yra labiau kolektyvinės – dažniau nei Estijoje minima šeima, vaikai, darbas. Estijos žiniasklaidoje dažniau vertinamas ir individualumas – greta žodžių „svajonė“ ir „laimė“ minimas „žmogus“, „lyderystė“, „idėjos“ „išskirtinumas“.
Lietuvos viešojoje erdvėje „svajonė“ dažniausiai apibūdinama kartu su žodžiu „darbas“ – šių dviejų žodžių junginių per 2021 m. žiniasklaidoje buvo net 33 tūkst. Taip pat dažnai minimi „vaikas“ (30 tūkst. kartų), „šeima“ (21 tūkst.). Latvijos ir Estijos žiniasklaidoje svajonės su darbu siejamos žymiai rečiau – per metus tokie žodžių junginiai kaip „svajonių darbas“ ar „svajoju dirbti“ paminėti apie 5 tūkst. kartų.
650 – tiek žiniasklaidos priemonių buvo analizuota Lietuvoje.
„Lygindami trijų šalių tyrimų rezultatus galime matyti, kad svajonė su darbu žymiai dažniau siejama Lietuvoje nei Estijoje ar Latvijoje. Yra ir daugiau ryškių skirtumų. Estijos ir Lietuvos žiniasklaidoje žodis „vaikas“ laikomas ypač svarbiu – visose demografinėse grupėse jis yra tarp dažniausiai minimų, o Latvijoje vaizduojamas platesnis šeimos suvokimas – prioritetas teikiamas ne „vaikui“, o „šeimai“, „santykiams“, – sakė I.Baltrušaitienė.
Skatina atvirumą
Kaimyninėje Latvijoje „svajonė“ dažniausiai minėta kartu su žodžiu „gyvenimas“ – skaitomiausiuose naujienų portaluose tokių žodžių junginių rasta daugiau nei 8 tūkst. Panašiai tiek „gyvenimo“ rezultatų aptikta ir Estijoje, o Lietuvos portaluose ir leidiniuose „svajonė“ ir „gyvenimas“ – nesiejami.
Latvijos gyventojams svajonė dažnai asocijuojasi ir su namais – šių dviejų žodžių junginiai pernai vartoti apie 7 tūkst. kartų.
Didžiausiuose Estijos naujienų portaluose pernai žodis „svajonė“ dažniausiai minėta kartu su žodžiu „metai“ – tyrime aptikta apie 14 tūkst. tokių junginių. Antras pagal populiarumą – „žmogus“, kuris prie „svajonės“ šliejosi daugiau nei 10 tūkst. kartų.
Šis tyrimas – dalis „Luminor“ banko vykdomo projekto „Tiems, kuriems rūpi“, kuriuo skatinama Baltijos šalių gyventojus atvirai kalbėti apie savo troškimus su artimaisiais ir savo tėvų ar senelių svajonėmis dalytis specialiai projektui sukurtoje interneto svetainėje. Vasario mėnesį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atsitiktiniu būdu bus atrinktos trys svajonės, o jų įgyvendinimu pasirūpins bankas. Banko užsakymu Baltijos šalių žiniasklaidos tyrimą Lietuvoje atliko žiniasklaidos tyrimų bendrovė „Mediaskopas“, Latvijoje – bendrovė LETA, Estijoje – BMMG. Analizuoti visi 2021 m. žiniasklaidos pranešimai, kuriuose kalbama apie laimę ir svajones.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Druskininkuose rekonstruotas Nemuno ir Ratnyčios santakoje esantis tiltelis
Druskininkuose rekonstruotas Nemuno ir Ratnyčios santakoje esantis tiltelis ir jo prieigos, šią savaitę pranešė vietos savivaldybė. ...
-
Renkami Lietuvos miestų simboliai – jais rudenį puošis „LP Express“ paštomatai
Gegužės pradžioje „LP Express“ pakvietus Lietuvos žmones balsuoti už savo miestų simbolius, visi norintieji aktyviai siūlo ir renka žodžius bei frazes, kurie geriausiai apibūdina miestą. ...
-
Apklausa: sulaukęs pensinio amžiaus dirbti svarstytų kas antras lietuvis11
Apklausos rodo, kad sulaukęs pensinio amžiaus svarstytų dirbti ir kas antras žmogus Lietuvoje, bet jų tikslas – išlaikyti užimtumą, o ne užsidirbti. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyva pensija kenkia sveikatai, o darbas pensiniame amžiuje...
-
Apdovanoti žaliausiai perkantieji šalyje
Aplinkos ministerija penktadienį pasveikino 2021 metų žaliųjų viešųjų pirkimų lyderius. Praėjusiais metais žaliausiai pirkusioms valstybės įstaigoms ir įmonėms bei daugiausiai žaliųjų pirkimų laimėjusiems verslo objektams atiteko apli...
-
G. Skaistė atmeta kritiką dėl visuotinio NT mokesčio12
Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta jai tekusią kritiką, kai ketvirtadienį buvo pristatytas siūlymas šalyje įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Nors prezidentas Gitanas Nausėda patį siūlymą vadina „svarstytinu“, ...
-
G. Nausėda: keičiant NT mokestį neturi nukentėti pažeidžiamiausi gyventojai4
Vyriausybei ketinant keisti gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokestį, neturėtų nukentėti labiausiai pažeidžiami gyventojai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Lietuvoje bus rengiami pinigų plovimo prevencijos specialistai3
Plečiantis šalies finansų technologijų (fintech) sektoriui ir išaugus pinigų plovimo prevencijos specialistų poreikiui Lietuvoje bus kuriama nauja jų studijų programa, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Atkirto į prašymus piginti degalus: gal apskritai panaikinti mokesčius, išjungti elektrą?71
Praėjusį mėnesį degalų kainoms perkopus du eurus, o dabar siekiant vieną eurą ir 80 centų, kai kuriems vairuotojams automobilis iš gyvenimo tiesiog išnyks, tad teks rinktis kitas alternatyvas, pranešama LNK reportaže. ...
-
Dalis ūkininkų interpeliacijos K. Navickui nepalaiko1
Seime kitą savaitę planuojant interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) laikosi pozicijos, kad ministras turi likti poste. Sąjungos kreipimęsi pažymima, kad K. Navicką nu&scar...
-
Ekspertas: pasaulis išgyvens be rusiškos naftos
ES šalys dar nesutarė dėl naujo sankcijų paketo ir visiško embargo, o Rusija jau pralaimi naftos rinkoje. Vienu geriausių nepriklausomų naftos rinkos ekspertų laikomas Michailas Krutichinas įsitikinęs: pasaulis išgyvens be rusi&sca...