Kaimo reikalų komitetas siūlo nekeisti gyventojų pajamų apmokestinimo

Trečiadienį komiteto posėdyje bendru sutarimu pritarta išvadoms dėl planuojamų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų.

„Siekiant sumažinti ūkininkų mokestinę naštą komitetas siūlo (...) palikti dabartinį reglamentavimą“, – pristatydamas išvadas sakė komiteto narys konservatorius Jonas Gudauskas.

Komiteto manymu, nereikėtų keisti metinės individualios veiklos pajamų sumos, nuo kurios mokamas GPM, taip pat toliau nepriskirti prezumpcinėms išlaidoms „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Išvados numato, kad pagal paslaugų kvitus gaunamoms žemės ūkio ir miškininkystės pajamoms būtų taikomas toks pat neapmokestinamųjų pajamų dydis, kaip ir minimaliai algai – šią ribą nuo dabartinių 1750 eurų padidinti iki 2253 eurų per metus.

Dar vienas komiteto pasiūlymas Pelno mokesčio įstatymui numato, kad investicijoms ir plėtrai naudojamos žemės ūkio veiklos pajamos ir pelnas būtų neapmokestintas.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, jog ministerija su tokiomis komiteto išvadomis nesutinka.

„Vis dėlto turėtume pasakyti, kad Finansų ministerija negalėtų pritarti tokiems pasiūlymams, nes neatitiktų Vyriausybės pateiktų projektų dėl mokesčių pokyčių, kurie buvo susieti su Vyriausybės programa“, – komiteto posėdyje sakė R. Bilkštytė.

Vyriausybės parengta mokesčių reforma numato, kad individualiai dirbantiems gyventojams „Sodros“ ir PSD išmokų į prezumpcines išlaidas nebūtų galima įtraukti, neapmokestinamų pajamų dydį nuo 20 tūkst. eurų per metus mažinti iki 15 tūkst. eurų, tačiau minimalų pajamų mokestį mažinti nuo 5 iki 3 proc.

Anot R. Bilkštytės, žemdirbiams lengvatos paliktos po diskusijų su ūkininkų bendruomene.

Tuo metu įvairių ūkininkų organizacijų atstovai komitete teigė, kad smulkiems ir vidutiniams ūkininkams mokesčių našta didėja ir jie bus priversti arba išnykti, arba trauktis į šešėlį.

R. Bilkštytės teigimu, pakeitimai orientuoti į didesnes pajamas gaunančius savarankiškai dirbančius gyventojus, tarp jų – ir ūkininkus. Ji pasigedo pasiturinčių žemdirbių nuomonės ir argumentų.

Mes labai suprantame smulkius ir vidutinius ūkininkus, dėl to tam tikri pakeitimai ir siūlomi.

 

„Mes labai suprantame smulkius ir vidutinius ūkininkus, dėl to tam tikri pakeitimai ir siūlomi (...) tačiau labai buvo noras išgirsti ir turtingesnius ūkininkus, mes suprantame, kad yra ir tikrai turtingų ūkininkų, kuriems, sakykime, ta mokestinė  našta, ji gal ir padidėjanti, bet vis dėlto nepakeis jų nei gyvenimo kokybės, nei ūkio, nei vystymo“, – kalbėjo R. Bilkštytė.

Pasiturinčius ūkininkus ji vadino tautos žiedu, kuris galėtų palankiau vertinti mokesčių pasikeitimus ir labiau prisidėti prie prasčiau gyvenančios visuomenės gerovės.

„Labai norėtųsi, kad ir turtingi ūkininkai prisijungtų prie pasaulinės tendencijos „in tax we trust“ („pasitikime mokesčiais“ – BNS), tai yra, kai turtingi individualai, turtingi žmonės pasitiki mokesčiais ir ateina su iniciatyvomis papildomiems mokesčiams, kad vargstanti, neturtingoji visuomenės dalis būtų labiau aprūpinta“, – teigė R. Bilkštytė.

„Turime informaciją, kad ir nuasmenintą, kad tai yra tikrai tautos žiedas, kuris galėtų labiau prisidėti prie vargstančių, mažas pajamas gaunančių regionų gyventojų gerbūvio gerinimo“, – pridūrė ji.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad tai jam primena dešiniosios krypties Vyriausybės bandymą kurti socializmą: „Ji aiškiai bando kalbėti apie socializmo kažkokio kūrimą, labai gaila, kad taip galvoja dešiniųjų Vyriausybė. Mokesčių reforma niekaip neorientuota į šešėlio mažinimą, o lyg kuria didesnį šešėlį“.

Pagrindinių išvadų dėl mokesčių reformos rengėjas yra Biudžeto ir finansų komitetas.