- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekspertai sako, kad ilgai netruks ir grynieji pinigai: monetos, kupiūros – taps istorija. Apklausos rodo, kad lietuviai labiau mėgsta grynuosius pinigus, o ne elektroninius. Pokalbis apie lietuvių ir pinigų santykį Europos Centrinio Banko (ECB) akimis su Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstove Edita Lisinskaite.
– Ką rodo, kad lietuviai lėčiau pereina prie elektroninių pinigų? Ar mes vieninteliai tokie mėgstantys grynuosius?
– Ne tik Lietuvoje atsiskaitoma grynaisiais pinigais vis dar dažnai. Yra ir kitų valstybių – Pietų valstybės. Šiaurės ir Vakarų valstybėse dažniau naudojamos kortelės – Suomijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir pan. Svarbu paminėti, kad grynieji pinigai ir kortelės yra lygiaverčiai kaip mokėjimo priemonės. Yra užtikrinama kiekvieno Lietuvos gyventojo teisė ir galimybė pasirinkti atsiskaitymo būdą. Lietuvoje yra didelė dalis gyventojų, kuriems grynieji pinigai yra svarbūs – vyresni žmonės, gyventojai, kurie turi finansinę ar skaitmeninę atskirtį.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kas stabdo perėjimą prie elektroninių pinigų?
– Pagrinde yra vartotojo atsiskaitymo įpročiai, kuriuos lemia tiek istoriniai, tiek kultūriniai dalykai. Yra žmonių finansinis, skaitmeninis raštingumas. Visai neseniai įvykę dalykai – karas, pandemija parodė žmonėms, kad grynųjų pinigų reikia daugiau. Tai rodo psichologiškai, kad jaučiamės saugesni, kai turime grynųjų, juos kaupiame. Apklausa rodo, kad bent pusė Lietuvos gyventojų papildomai turi santaupų namuose grynaisiais. Jie taip jaučiasi saugiau.
– Tačiau auga jaunoji karta, kuri visai kitaip mato pinigus ir vertina grynuosius. Jie turbūt pakeis situacija, kai užaugs?
– Matyt, taip, mokėjimo įpročiai su besikeičiančiomis kartomis keisis. Tačiau, kaip rodo tyrimas, Lietuvos gyventojų ir ES mokėjimo įpročiai keičiasi pamažu. Šiais metais tiek euro zonos, tiek Lietuvos gyventojai kas trečią mokėjimą mokėjo kortele, o prieš dvejus metus – kas ketvirtą. Matome, kad keičiasi įpročiai.
Matome, kad keičiasi įpročiai.
– Ar yra prognozių, kada neliks grynųjų?
– Lietuvos bankas mato, kad grynieji funkcionuos ir ateityje, yra ECB strategija, kuri kelia tikslą. Reikia nepamiršti svarbių grynųjų pinigų požymių ir savybių – kai sutrinka elektros tiekimas, elektroninių mokėjimų sistema, galima atsiskaityti tik grynaisiais.
– Ar dar ilgai apyvartoje cirkuliuos smulkiosios kupiūros ir monetos?
– Šiuo metu ir monetos, ir kupiūros yra apyvartoje. Lietuvos banko statistikos duomenimis, dažniausiai naudojama kupiūra – 50 eurų. ECB tyrimas rodo, kad grynaisiais pinigais atsikaitoma už mažos vertės kasdienius pirkinius iki 50 eurų. Kupiūros reikalingos. Dėl smulkių monetų tiek Europos Komisija, tiek Lietuvos bankas apskritai kelia jų reikalingumo klausimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministras: valstybės paramą galės gauti daugiau smulkių šiltnamių ūkių
Daržovių šiltnamiuose augintojams prašant dosnesnės valstybės paramos, žemės ūkio viceministras sako, kad dabar į ją galės pretenduoti ir mažesni šiltnamiai. Paulius Astrauskas sako, kad minimali ploto riba paramai mažinama nuo...
-
G. Skaistė: siūlome apriboti poreikį per įmonę pirkti bangius automobilius2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kartu su mokesčių pertvarka siūlant mažinti lengvatą įmonėms už perkamus brangius automobilius, tai padėtų pažaboti tuos, kurie juos perka įmonės vardu, bet naudojasi asmeniniams tikslams. ...
-
Seime svarstoma, ar drausti prekybininkams skirti baudas tiekėjams
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai tvirtinant, kad didžioji prekybos tinklų dalis atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams sutrikus prekių pristatymui, Konkurencijos tarybos atstovė teigia, kad iš tiekėjų sulaukiama priešingų signalų. ...
-
A. Armonaitė: reikia įvertinti bankų solidarumo įnašo poveikį investicinei aplinkai
Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų įvertinti jo poveikį investicinei aplinkai. ...
-
Siūloma griežtinti baudas už grynųjų iš Rusijos ir Baltarusijos įvežimą2
Padaugėjus atvejų, kai iš Rusijos ir Baltarusijos bandoma įvežti su nusikalstama veikla ir karu Ukrainoje siejamus ir į mažas sumas išskaidytus grynuosius pinigus, siūloma griežčiau bausti asmenis, kurie padeda gabenti šiuos pinig...
-
S. Krėpšta: bankų paslaugų verslui kainos – vidutinės regione
Lietuvos komercinių bankų įkainiai už paslaugas verslui, palyginti su Baltijos šalimis ir Lenkija, nėra nei didžiausi, nei mažiausi, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Anot jo, nuo praėjusių metų sutrumpėjo įtar...
-
Vyrai sausį uždirbo vidutiniškai 229 eurais daugiau nei moterys – „Creditinfo“2
Iš 76 veiklos sričių 67-iose vyrų vidutinis atlyginimas išlieka aukštesnis nei moterų – šių metų sausį vyrai vidutiniškai per mėnesį uždirbo 229 eurais daugiau nei moterys, parodė kredito biuro „Crediti...
-
A. Armonaitė: pasiūlysime palankesnius mokesčius verslui bei darbuotojams
Finansų ministerijai trečiadienį pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateiks savo pasi...
-
Ministrė: naikinamos tik brangios ir mažai naudos teikiančios lengvatos
Finansų ministerijos antradienį pristatyta kai kurių mokesčių pertvarka siekiama naikinti tik tas mokestines lengvatas, kurios yra santykinai brangios ir atneša mažai naudos visuomenei, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
A. Armonaitė: interesų konflikto regimybė dėl A. Belickaitės egzistuoja1
Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės nauja korporatyvinių reikalų direktore paskirtos Agnės Belickaitės sąsajų su kai kuriais Laisvės partijos atstovais, jos lyderė, ekonomikos ir inovacij...