Jaunimas pildo bedarbių gretas: per mėnesį į Užimtumo tarnybą užsiregistravo dar 4,5 tūkst.

Tomas Dabašinskas sukaupęs jau dešimtmetį vadovavimo patirties. Šiuo metu vadovauja vienai iš informacinių technologijų įmonių Lietuvoje. Jis sakė, kad per tą laiką gerokai pasikeitė atėjusių įsidarbinti lūkesčiai. Jis neslėpė, kad darbo pokalbyje jaunimas pirmiausia išdėsto savo reikalavimus.

Pasak pašnekovo, jauni darbuotojai šiandien nori būti laisvi ir nepriklausomi, svarbus ne algos dydis, bet įmonės, kurioje siekiama įsidarbinti, įvaizdis.

„Kad tai būtų ne tiesiog pinigų kalimo mašina, bet kad ta kompanija nuveiktų kažką daugiau“, – sakė T. Dabašinskas.

O jaunų specialistų, ypač informacinių technologijų srityje, rasti sunku. Įmonei darbuotojus tenka užsiauginti patiems. Sako, apmoko ir įdarbina studentus.

„Yra žmonių, kurie tik baigę universitetą, nori ir toliau tobulėti. Yra ir kurie nenori tobulėti. Čia reikia atsirinkti žmones“, – aiškino T. Dabašinskas.

Tai, kokias studijų kryptis renkasi jaunimas, tik iš dalies atitinka rinkos poreikius. Su tuo susijusi ir naujausia statistika. Liepą į UŽT kreipėsi 20 proc. daugiau jaunimo iki 24 metų. Bedarbių gretas papildė dar 4,5 tūkst. Kasmet vasaros viduryje į  UŽT kreipiasi nauji universitetų ir kolegijų absolventai. Šiemet jie sudarė maždaug penktadalį naujai besiregistruojančių.

Deja, specialistai sako, kad vien diplomas nieko nereiškia.

„Vieni svarbiausių punktų, nuo ko priklauso, ar tu rasi darbą ir kaip greitai, – ne tik išsilavinimas, bet ir ką tu nuveikei bestudijuodamas. Labai svarbu studijų metu sukaupti reikšmingos, svarios, darbinės patirties“, – kalbėjo „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Vieni svarbiausių punktų, nuo ko priklauso, ar tu rasi darbą ir kaip greitai, – ne tik išsilavinimas, bet ir ką tu nuveikei bestudijuodamas.

Per mėnesį informacinių technologijų specialistams darbdaviai paskelbė per tūkstantį darbo pasiūlymų. Paklausūs paslaugų, finansų, transporto, inžinerijos, statybos specialistai. Visi šie pasiūlymai skirti aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms.

„Poreikis yra aukštas, darbo pasiūlymų skaičius yra stipriai augantis. Turime rekordinius kiekius“, – sakė R. Karavaitienė.

Tačiau jaunuoliai vis dar veržiasi į socialinius mokslus, nepaisydami tokių specialistų pertekliaus ir neatsižvelgdami į darbo rinkos poreikius.

Reguliuoti socialinių mokslų srities specialistų srautus rinkoje bando Švietimo ministerija. Šiemet šioje srityje buvo sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius. Ministerija sakė, kad tuos srautus reguliuos ir ateityje.

„Tikimės sukurti planavimo sistemą, kuri būtų pagrįsta daugiau skaičiais. Pirmiausia norėtume ten, kur valstybė yra darbdavys, – slauga, medicina, pedagogika ir pan. – vietas planuoti labai tiksliai, nes žinome, kiek reikės specialistų, kiek šiuo metu dirba, kokie jų krūviai, kada išeis į pensiją“, – komentavo švietimo viceministras Gintautas Jakštas.

Valdžia drastiškų priemonių imtis nežada, tačiau jau svarsto konkrečias priemones, kurios padėtų patenkinti rinkos poreikius.

„Ten, kur įsidarbinimo rodikliai aukšti, būtų iki 5 proc. didinamos valstybės finansuojamos vietos. Kur įsidarbinimo rodikliai maži – mažinama iki 5 proc.“, – sakė G. Jakštas.

Šiuo metu Lietuvoje yra 45,5 tūkst. jaunų, iki 29 metų žmonių, kurie neturi darbo. Tiesa, esant didžiuliam darbuotojų poreikiui, žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, UŽT ilgai neužsibūna – įsidarbina maždaug per du mėnesius.

Daugiau problemų kelia kita dalis jaunų bedarbių.

„Apie 55 proc. jų yra visiškai be jokio profesinio pasirengimo, t. y., nekvalifikuoti jauni žmonės“, – teigė UŽT direktorė Inga Balnanosienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina stojančiuosius dalyvauti šiuo metu vykstančiame papildomame priėmime į aukštąsias mokyklas. Universitetai ir kolegijos laukia būsimų inžinierių, informatikų, pedagogų, slaugytojų. Beveik visose studijų kryptyse dar liko valstybės finansuojamų vietų.