- Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunųjų profesionalų programa jau trečius metus pačius talentingiausius jaunuolius iš užsienio grąžina į Lietuvą. Organizatoriai sako, kad jaunimą masina ne dideli pinigai, o galimybė realizuoti save įdomiuose nacionaliniuose projektuose valstybinėse institucijose.
Dvi dešimtis ką tik programą baigusių jaunuolių ir dar tiek pat jai besirengiančiųjų šįmet Vyriausybėje pasveikino premjeras ir programoje dalyvavusių institucijų atstovai. Kasmet į šias vietas pretenduoja apie pusantro šimto jaunuolių, baigusių aukštojo mokslo studijas užsienyje, tad, pasak organizatorių, jie surenka pačią ambicingiausią komandą.
„Būtent tas pasiūlymas grįžti ir dirbti prasmingą darbą vardan Lietuvos ir yra didžiausias postūmis. Dalyviai turi vienerių metų kontraktą, įsidarbina „Investuok Lietuvoje“. Agentūra paskui skolina dalyvius valstybinėms institucijoms, valstybei priklausančioms įmonėms daryti Lietuvai nacionaliniu mastu naudingus projektus“, – sako programos „Kurk Lietuvai“ vadovas Paulius Vertelka.
Būtent ambicingi projektai, o ne pinigai, esą ir skatina dalyvius įsitraukti į jaunųjų profesionalų programą. Per metus dalyviai prisideda prie trijų skirtingų projektų, o programai pasibaigus 90 proc. jos dalyvių lieka dirbti Lietuvoje.
„Kalbant apie finansinę pusę, darbas užsienyje turbūt būtų logiškesnis pasirinkimas, tačiau galimybė dirbti startuolyje, panašiai kaip „Kurk Lietuvai“ programoje, yra kartu galimybė tobulėti pačiam, realizuoti save ir dirbti su jaunų žmonių komanda, kuri turi labai aiškią viziją ir dideles ambicijas – tas mane veža“, – sako programos dalyvė Justė Šemetaitė.
Tarp „Kurk Lietuvai“ programos dalyvių baigtų universitetų – gerai žinomi Kembridžo, Oksfordo, Mastrichto universitetų vardai. Programoje dalyvavo iš daugiau kaip 30 šalių grįžęs jaunimas – nuo Australijos, Japonijos, Jungtinių valstijų, iki Europos šalių.
„Išvažiuodamas prieš ketverius metus aš pasižadėjau sau, kad tas žinias, kurias aš įgausiu, panaudosiu Lietuvoje. Bakalauro studijose įgijau Europos studijų laipsnį, magistre geopolitika ir teritorinis saugumas – tai yra sritys, kurios suteikia tam tikrą platesnį požiūrį, o pati situacija dabar Lietuvoje ir mūsų aplinkiniuose regionuose tiesiog kvieste kvietė sugrįžti ir dirbti čia“, – sako Arnoldas Pikžirnis.
„Kurk Lietuvai“ dalyviai prisidėjo prie naujos plastikinės ir skardinės taros supirkimo sistemos diegimo, šalies rajonų bibliotekų pažangos, biobankų veiklos, moterų verslumo skatinimo, kai kurių biurokratinių procedūrų supaprastinimo ir kitų projektų. Organizatoriai kitą savaitę žada skelbti naują atranką į programą ir ketina kviesti daugiau jaunuolių į Lietuvą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...