Lietuvos energetikos ministras mano, kad maždaug 600 mln. litų vertės suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje būtų sėkmingas projektas, net jei būsimas jo konkurentas Rusijos koncernas „Gazprom“ sumažintų dujų kainą šaliai ir terminalas niekada nebūtų panaudotas.

„Aš nežinau, kokia yra „Gazprom“ kainų strategija. Pagal esamas sąlygas terminalas bus konkurencingas, jei „Gazprom“ išlaikys esamą kainą. Bet netgi jei jie imsis pakeitimų, net 5 proc. kainos smukimo pakaks padengti terminalo išlaidoms. Jei žiūrėsime į tai kaip į perdavimo sistemos dalį, ir iš tiesų tai bus perdavimo sistemos išplėtimas, tai bus kitokia dujotiekio rūšis- dujotiekio, kuris ne visiškai prieina prie šaltinio, tačiau prijungiamas prie laivo, kuris gali atgabenti dujas iš bet kur. Taigi, mes tai laikome perdavimo sistemos išplėtimu“, - interviu BNS Taline sakė Jaroslavas Neverovičius.

„Jo sėkmė yra diversifikacija. Ekonominiu požiūriu jis bus sėkmingas, net jei kainos bus sumažintos 5 proc., ir galiu patikinti, kad tai įvyks“, - pridūrė ministras.

J.Neverovičiaus manymu, Lietuvai baigiant statyti SGD terminalą, dabar Lenkija, Baltijos ir Šiaurės šalys pirmiausia turėtų plėsti dujotiekių vamzdynus bei sustiprinti jungiamąsias dujų linijas, o tik po to galvoti apie naujų SGD terminalų statybą regione.

„Kalbant apie papildomos infrastruktūros statybą, manau, kad pirmiausiai turėtume sutelkti dėmesį į vamzdynų tinklų plėtrą, kuri reikštų jungiamųjų linijų mūsų šalyse, taip pat Lenkijoje ir Suomijoje sustiprinimą, o tada pažiūrėti į SGD terminalus kaip į galinčius suteikti papildomą vertę - ne sukurti papildomą naštą, o papildomą vertę. Jei tai bus tikslinga verslo požiūriu, tuomet kodėl gi ne, tačiau priešingu atveju manau, kad turėtume sutelkti dėmesį į dujotiekius tarp mūsų šalių“, - komentavo J.Neverovičius, paklaustas, ar Latvija ir Estija taip pat turėtų statyti savo SGD terminalus.

Estijos dujų perdavimo operatorės manymu, Estijai ir Suomijai pastačius SGD terminalus, abi šalis sujungsiantis dujotiekis „Balticconnector“ bus mažiau naudingas verslo požiūriu, nes dujotiekiu tekės mažiau dujų.

„Vamzdynai yra svarbiausias planas, siekiant diversifikuotų šaltinių. Jei turėsime Klaipėdos SGD terminalą, jei turėsime jungiamąją liniją su Lenkija, jei turėsime papildomų regioninių sprendimų suskystintoms gamtinėms dujoms, tuomet, manau, svarbiausia yra vamzdynas“, - kalbėjo Lietuvos energetikos ministras.

Planuojama, kad Klaipėdoje statomas SGD terminalas pradės veikti šių metų gruodį ir sukurs sąlygas gamtinių dujų rinkai Lietuvoje. Pirmaisiais terminalo veiklos metais planuojama perpumpuoti apie 1 mlrd. kubų dujų, o jo pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 3 mlrd. kubų per metus.