A. Izgorodinas: didžiųjų ekonomikos sektorių plėtra nekompensuoja nuosmukio uždarytuose sektoriuose

„Nors Lietuvos BVP ir mažėja, kol kas galima teigti, kad krizė Lietuvoje yra labai nišinio, arba segmentinio, pobūdžio. Tai reiškia, kad su sunkumais labiausiai susiduria sektoriai, kuriuos virusas ir karantino režimas veikia labiausiai ir kurie praktiškai negali atnaujinti normalios veiklos – viešbučiai, kavinės, restoranai. Problema ta, kad didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių plėtra kol kas nekompensuoja nuosmukio sektoriuose, kurie išlieka uždaryti dėl COVID-19 pandemijos“, – teigė A. Izgorodinas.

Lietuvos vartojimo rinka į antro karantino įvedimą sureagavo gerokai mažiau nei į pirmo karantino įvedimą.

„Per visą ketvirtą 2020 metų ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartos apimtys Lietuvoje padidėjo 4,3 proc. – aišku, iš dalies dėl to, kad antras karantinas buvo įvestas tik pačiame gruodžio viduryje. Tačiau net ir gruodžio mažmeninės prekybos statistika tikrai nėra bloga: metinis mažmeninės prekybos nuosmukis gruodį siekė tik 1 proc., o atmetus automobilių degalų segmentą, gruodį fiksuotas 1,5 proc. mažmeninės prekybos augimas. Augimas fiksuotas ir per visus 2020 metus“, – sakė ekonomistas.

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos galimybes jau šiemet atsigauti nuo COVID-19 viruso padarinių, A. Izgorodinas mano, kad jos yra geros, tačiau neaišku, kada prasidės realus ekonomikos atsigavimas.

„Tai priklausys nuo vakcinavimo proceso greičio, o jis visoje Europoje kol kas išlieka netoleruotinai lėtas. Bet panaikinus karantino režimą, bazė Lietuvos ekonomikos atsigavimui yra tikrai gera“, – teigė ekonomistas.

„Analogiškai, švelnėjant karantino režimui Lietuvoje, gana pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai lems, kad žmonės pradės leisti COVID-19 epidemijos metu sutaupytus pinigus“, – pridūrė jis.

Praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 48,7 mlrd. eurų to meto kainomis, – palyginti su 2019 metais, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir siekė 1,3 proc. (nepašalinus – 0,9 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Kaip rodo pirmasis įvertis, ketvirtą praėjusių metų ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 12,7 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 metų trečiu ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 1,2 proc.