Mūsų šalyje galima pasinaudoti pasaulyje gana gerai žinoma paslauga – išperkamąja būsto nuoma. Tokia nuomos forma daug kam gali būti patraukli, bet Lietuvos bankas (LB) perspėja, kad ja besidomintys žmonės turėtų atidžiai susipažinti su grėsmėmis.

Nėra šviežia, bet naujovė

Daug kas apie išperkamąją nuomą Lietuvoje sužinojo tik tada, kai tokią paslaugą lietuviams pasiūlė bendrovė "Hanner". Ji siūlo pirkėjams pagal poreikius išsirinkti butą ir jo apdailą, pasirašyti nuomos sutartį su teise būstą įsigyti ir iki dvejų metų mokėti fiksuotas nuomos įmokas. Jų dydis apskaičiuojamas taip, kad per nuomos terminą pirkėjas sumokėtų 15 proc. įsigyjamo turto kainos, o pasibaigus nuomos sutarčiai, jos būtų įskaitomos kaip pradinis įnašas būsto pirkimo sutartyje. Jeigu po dvejų metų dėl objektyvių priežasčių būsto įsigijimo sandoris neįvyksta, nuomininkas turi išsikelti, o už nuomą sumokėti pinigai lieka bendrovei.

Šią būsto nuomos formą gali pasiūlyti ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, bet kol kas tokių Lietuvoje pasitaiko nelabai daug.

Nekilnojamojo turto agentūros "RE/MAX Bravo" biuro vadovas Mindaugas Kazlauskas mano, kad menką tokios paslaugos populiarumą lemia mažas informuotumas apie ją, o ne tai, kad ji būtų nepatogi. "Kol apie tokią paslaugą nepaskelbė "Hanner", apskritai beveik niekas Lietuvoje apie ją nežinojo. Tai pas mus yra neįprasta, nors juridiškai tai įforminti paprasta, o rizika – minimali", – sakė M.Kazlauskas.

Stebės dėl grėsmių

LB, reaguodamas į rinkos naujienas, savo ruožtu išplatino pranešimą, kad būsto nuomos su išpirkimu paslauga gali kelti reikšmingų rizikų pirkėjams. Tokie nuomos santykiai nepatenka į LB reguliavimo sritį, bet jis ketina stebėti šios paslaugos plėtrą, jos teikimo praktiką bei poveikį būsto rinkai, o išaiškėjus nepageidaujamoms rizikoms, gali inicijuoti atitinkamas su šia paslauga susijusias priemones.

LB Atsakingojo skolinimo nuostatais (ASN) šiuo metu reguliuoja tik kredito įstaigų veiklą teikiant būsto paskolas klientams. LB pranešime teigiama, kad teikiant būsto nuomos su išpirkimu paslaugą, ASN reikalavimai nebūtų pažeidžiami, jei būtų tenkinamos dvi pagrindinės sąlygos. Pirmiausia, neturi būti jokio išankstinio kredito įstaigos įsipareigojimo suteikti paskolą nuomojamam būstui įsigyti, tai yra neturi būti jokių išankstinių susitarimų tarp nuomininko ar nuomotojo ir kredito įstaigos dėl paskolos nuomojamam būstui įsigyti. Antra, ASN numatytas minimalus reikalaujamas pradinis įnašas gali būti sumokėtas kaip nuomos mokestis, bet prieš suteikdama paskolą būstui įsigyti kredito įstaiga turi įvertinti atitiktį ASN reikalavimams. Kredito įstaiga privalo įsitikinti, kad visos nuomos įmokos yra sumokėtos iš nuosavų kliento lėšų ir atsižvelgti į aktualią turto vertę, nustatytą pagal pakartotinai atliktą turto vertinimą nuomos termino pabaigoje.

"Toks pradinio įnašo kaupimo būdas gali kelti reikšmingų rizikų, kad norimo būsto nepavyks įsigyti. Šioms rizikoms pasitvirtinus, klientai gali prarasti sumokėtas nuomos įmokas, kurios buvo skirtos pradiniam įnašui sukaupti, jei nuomos sutartis nenumato kitaip. Rizikos priklauso nuo sudaromos sutarties, bet LB išskiria kelias labiausiai tikėtinas", – nuogąstaujama banko pranešime.

Galimybes vertina lanksčiau

M.Kazlausko manymu, LB išvardytos grėsmės išperkamosios nuomos paslaugos gavėjui realiai nebūtų labai aktualios. "Pavyzdžiui, bet kuris žmogus, besinuomojantis būstą, nėra apsaugotas nuo tikimybės, kad sumažės jo pajamos. Tai, kad nuomos dalis eina į rezervą būsimam pradiniam įnašui už butą, papildomos rizikos nesudaro", – komentavo M.Kazlauskas. Jo įsitikinimu, natūralu, kad išperkamosios nuomos įmokų dydis būtų didesnis nei paprastos: "Kitaip pačiam plėtotojui nebūtų logiška finansuoti to pradinio įnašo. Nors, tiesa, išperkamosios būsto nuomos paslauga gali būti pardavimo skatinimo įrankis."

Išperkamosios nuomos paslauga dažniausiai naudotųsi žmonės, kurie vienu metu negali sumokėti viso pradinio įnašo, reikalingo būsto paskolai gauti, mano NT agentūros biuro vadovas.

M.Kazlausko pastebėjimu, dabar Lietuvoje mažiau nei anksčiau orientuojamasi į būtinybę turėti nuosavą būstą, į gyvenamąją vietą žiūrima lanksčiau. "Žmonės įvertina prioritetus. Jeigu žmogus nori gyventi patogiai, jam patogiausioje vietoje, norimoje aplinkoje, bet būsto pagal visus šiuos reikalavimus dabar neįpirktų – jis nuomojasi. Jeigu žmogui yra svarbiau turėti nuosavą būstą ir dėl to jis sutinka gyventi ne taip patogiai, toliau nuo centro, jis perka pigesnį būstą. Tačiau požiūris, kad būstas būtinai turi būti nuosavybė, nebėra vienintelis dominuojantis", – sakė M.Kazlauskas.