Mažesnės investicijos

Išmaniųjų namų sprendimai tampa lengvesni ir prieinamesni. „Bitės“ Profų komunikacijos specialistas Jevgenijus Misevičius atkreipia dėmesį, kad anksčiau beveik kiekvienam tokiam sprendimui reikėdavo brangių išmaniųjų valdymo centrų, kurie galėjo veikti tik su tam tikrais įrenginiais, pavyzdžiui, išmaniaisiais jungikliais ar lemputėmis.

„Šiandien tokių brangių investicijų nebereikia ir dažnai pakanka nusipirkti kad ir vieną išmanųjį jungiklį ir įstatyti jį vietoj įprasto. Naujasis įrenginys prisijungs prie jūsų namų belaidžio interneto (Wi-Fi) tinklo ir galės būti valdomas telefonu net ir būnant už tūkstančio kilometrų“, – sako jis.

„Dabar lengva pačiam, be ekspertų pagalbos, pasirūpinti, kad išmanieji skirtingų gamintojų įrenginiai valdytų vienas kitą. Pavyzdžiui, išmanusis vieno gamintojo jungtukas perjungtų kito gamintojo įrenginį. Įrenginių sąsaja, arba suderintas veikimas, šiandien yra nepaprastai lengvas“, – tikina J. Misevičius.

Panašios nuomonės laikosi ir „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas Marijonas Baltušis. Anot jo, tokie išmanieji sprendimai šiandien nebrangūs. „Išmanųjį jungiklį įkišus į elektros lizdą, galima automatizuoti įrenginį, padaryti, kad televizorius įsijungtų arba išsijungtų, – bet kokiam kitam įrenginiui, kuriam reikia elektros energijos, taip galima jos duoti arba ją išjungti“, – sako ekspertas.

„Toks nedidelis prietaisas kainuoja nuo 8 iki 20 eurų. Išmaniųjų jutiklių kainos taip pat nelabai didelės, – teigia M. Baltušis. – Jeigu kalbėtume apie plačius automatizacijos sprendimus namuose, kai prisideda daugiau prekių, pavyzdžiui, ieškoma sprendimų, kurie padėtų efektyviau vartoti energiją, visa tai gali pabrangti ir siekti 1 tūkst. ar daugiau eurų.“

Vis dėlto jis pabrėžia: jei vartotojas įsigilinęs į savo lūkesčius ir puikiai supranta, ko jam iš tikrųjų reikia, esminę namų automatizaciją susikurti nei sunku, nei brangu.

Marios pasiūlos

Lietuvoje galima nusipirkti beveik bet kokį prietaisą namams, pavyzdžiui, išmanieji jungikliai gali valdyti garažo vartus, šildymo sistemą, apšvietimą ar apsaugos signalizaciją telefone ar balsu.

„Lengvai prieinamos ir automatinės užuolaidos, kurios gali atsidaryti ar užsidaryti bet kada žmogui panorėjus ar iš anksto užprogramavus, kad veiktų tam tikru režimu“, – pavyzdžiais dalijasi J. Misevičius.

Naudojant automatizavimo įrankius nesunku pačiam pasirūpinti, kad kiemo apšvietimas įsijungtų, vos jūsų automobiliui įsukus į kiemą. Pasak J. Misevičiaus, svarbiausia, kad visi šie sprendimai yra gerokai atpigę, o juos įsidiegti be didelių technologinių žinių gali daugelis. „Namuose tereikia turėti stabilų interneto ryšį ir šiek tiek kantrybės sujungiant visus išmaniuosius įrenginius“, – pabrėžia jis.

Vasaros populiariausi

Vasarą Lietuvos žmonės daugiau keliauja, tad jiems svarbu palikti namus saugius. Kaip pastebi J. Misevičius, vieni naudoja išmanųjį augintinio maisto dozatorių, kitiems svarbu būti tikriems, kad jie nepamiršo išjungti šviesos namuose ar nepaliko įjungtų elektros prietaisų. Išmanųjį elektros lizdą galima išjungti net ir būnant labai toli nuo namų tiesiog savo telefone.

„Įvairios laistymo sistemos šiomis dienomis irgi turi išmaniąją relę. Tokios relės veikimo valandas galite nustatyti automatiškai ar valdyti nuotoliu nebūdam namuose“, – sako jis.

„Vasarą labai aktualios ir išmaniosios namų apsaugos sistemos. Kameros, judesio jutikliai ar kiti išmanieji prietaisai suteikia papildomo saugumo jausmą išvažiavusiems“, – išskiria išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pasak M. Baltušio, šį sąrašą papildo ir su oro klimatizacija susiję produktai: oro drėkintuvai, sausintuvai – viskas, kas susiję su vasarai būdingu klimatu. „Stipriai matomas sezoniškumas parduodant temperatūros jutiklius“, – pabrėžia jis.

Mėgstamiausias: kone populiariausias iš lietuvių namus užkariavusių išmaniųjų prietaisų – robotas siurblys. / J. Elinsko / BNS nuotr.

Jau prisijaukino

Dalis išmaniųjų prietaisų jau kurį laiką karaliauja lietuvių namuose. Vienas geriausių pavyzdžių – robotai siurbliai: Lietuvoje tai viena populiariausių prekių iš išmaniųjų prietaisų kategorijos. „Daug kas netgi renkasi siurblius su papildoma stotele, nes šių nereikia taip dažnai valyti ir prižiūrėti“, – priduria J. Misevičius.

Anot M. Baltušio, robotų siurblių perkamumas ypač išaugo karantino metu: „Dabar beveik visi juos turi namuose. Išmanumas daug dalykų tiesiog supaprastina.“

J. Misevičius sako, kad namų vaizdo stebėjimo kameros irgi yra lietuvių pamėgtos prekės ir paklausios ne tik atostogų sezonu metu, mat savo turto saugumą tautiečiai labai vertina.

„Vis dažniau žmogus turi bent vieną išmanųjį jungtuką ar elektros lizdą namuose. Kai kurie naudoja tokį jungtuką ar kištuką kokiam nors apšvietimui, kuris turėtų veikti tik vakare, kiti jį naudoja laistymo sistemose ar elektromobiliams įkrauti“, – dalijasi jis.

Žmogui priartėjus prie namų, įjungiamas apšvietimas viduje, šildymas, jei šalta, ar vėsinimas, jei karšta, pakeliamos ritininės užuolaidos.

Pasak J. Misevičiaus, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai klientai teiraujasi tokių prekių, todėl, pavyzdžiui, išmaniųjų jungtukų ar kištukų jau galima rasti beveik kiekvienoje didesnėje šalies parduotuvėje.

„Dabartinė nepriklausomoje Lietuvoje gyvenančių žmonių karta yra linkusi į paprastumą, lengvumą ir kartais paprasčiausioms funkcijoms automatizuoti būtent ir padeda išmanumas. Žiūrint į ateitį, manau, vis daugiau žmonių savo namuose naudosis tokiais sprendimais“, – prognozuoja M. Baltušis.

Trūksta žinių

„Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas sutinka, kad lietuviai domisi išmaniaisiais sprendimais, tačiau didžiausia problema Lietuvoje tikriausiai yra tai, kad šioje srityje trūksta švietimo.

„Pavyzdžiui, įsigydamas išmanųjį daiktą, tarkime, išmaniąją karšto oro gruzdintuvę, žmogus neišnaudoja visų jos funkcijų. Net ir didieji gamintojai dabar turi sukūrę bendrą išmaniųjų įrenginių standartą: gali sujungti skirtingų gamintojų produktus į vieną ekosistemą“, – aiškina M. Baltušis.

„Pavyzdžiui, turi „Xiaomi“ oro gruzdintuvę, „Bosch“ skalbyklę ar dar kokį nors prietaisą ir gali valdyti per vieną ekosistemą, sujungus per vadinamąjį „Matter“ standartą“, – tęsia jis.

„Problema, kad visuomenė turi išmaniųjų įrenginių savo namuose, bet galbūt ne visai supranta jų funkcijas ir pajėgumus“, – pabrėžia M. Baltušis.

Pasak jo, lyginant pardavimo duomenis, gautus iš išorinių partnerių Lietuvoje, per metus išmaniųjų įrenginių pardavimas paprastai auga apie 20–30 proc. Pasauliniame kontekste dar atsiliekame.

„Pasaulio rinkos mastu tai sudaro labai mažą dalį. Tikriausiai galima sakyti, kad Lietuvoje tai auganti tendencija, o pasaulyje – jau nusistovėjusi praktika“, – išvadą daro ekspertas.

Tendencija: vasarą itin aktualūs su oro kokybės stebėjimu namų erdvėse susiję įrenginiai. / „Canairi“ nuotr.

Saugumo sprendimai

Greta išmaniųjų sprendimų naudinga apsvarstyti ir saugumo klausimus. Pasak M. Baltušio, Lietuvoje žmonės puikiai supranta galimas grėsmes: „Vartotojai tikrai supranta saugumo sprendimų išmaniuosiuose namuose svarbą, bet ir patys gamintojai dabar labai daug ties tuo dirba.“

„Įrenginiuose yra sukurtos atskiros funkcijos, kurios leidžia kaupti duomenis lokaliai, t. y. jie nekeliami į debesiją ir iš esmės visi duomenys yra pasiekiami tik pačiam vartotojui, – aiškina jis. – Saugumo aspektas dėl duomenų saugumo pažeidimų yra gana stipriai suvaldytas. Praktiškai visi gamintojai, kurie dirba šitame segmente, rūpinasi šiais dalykais.“

Kas toliau?

Šiandien įvairūs gamintojai stengiasi kurti sistemas, kurios ne tik leidžia valdyti jas nuotoliniu būdu, bet ir pačios gali prisitaikyti prie žmogaus gyvenimo ritmo. Pavyzdžiui, „Samsung“ neseniai startavo su reklama, kurioje žmogus lėktuvu keliauja namo.

Problema, kad visuomenė turi išmaniųjų įrenginių savo namuose, bet galbūt ne visai supranta jų funkcijas ir pajėgumus.

„Išmaniosios sistemos tai aptinka automatiškai ir, žmogui priartėjus prie namų, įjungia apšvietimą viduje, šildymą, jei šalta, ar vėsinimą, jei karšta, pakelia ritinines užuolaidas“, – pasakoja J. Misevičius.

„Išmanioji namų sistema žmogui pateikia sveikesnio maisto receptų iš produktų, kurie likę jo šaldytuve, kad šeimininkas greičiau fiziškai atsigautų po ilgos kelionės, – tęsia jis. – Tad ateityje populiarės produktai, prisitaikantys prie žmonių poreikių ir bendraujantys tarpusavyje.“