Seimas priėmė svarstyti įstatymų pakeitimus, kurie leistų valstybei priklausančio nekilnojamo turto valdymą perduoti į vienas rankas. Tokia reforma biudžetinių įstaigų išlaidas apkarpys iki penktadalio.

Semas antradienį po pateikimo pritarė dešimties įstatymų pakeitimų paketui - už balsavo 52 Seimo nariai, prieš -3, o susilaikė 29 parlamentarai. Toliau įstatymų pataisas Seimas svarstys balandžio 27-ąją.

Valstybės turto valdymą ketinama perduoti institucijai, kuri bus sukurta, sujungiant Valstybės turto fondą ir Turto banką. Toks sujungimas, anot finansų ministrės Ingridos Šimonytės, leistų valstybei sutaupyti apie 1 mln. litų.

Atlikus valstybės turto valdymo reformą, pasak I.Šimonytės, institucijos sutaupytų apie 15-20 proc. išlaidų turto išlaikymui. „Manau, kad tai yra nemažai“, - sakė ji.

Pasak ministrės, perėmus iš valstybės institucijų vieną iš funkcijų - turto priežiūrą, pagerės jų veikla.

„Institucijos dabar dažnai valdo turtą taip, kaip  išmano, todėl centralizuotas valdymas sudarytų sąlygas institucijoms užsiimti savo reikalais, o ne turto valdymu ir jo priežiūra, o turto valdymas ir priežiūra būtų patikėta profesionaliai šia veikla užsiimančioms institucijoms. Ne veltui kelius valdo 10 įmonių, miškus - 40, o turtą - tūkstančiai valdytojų“, - sakė ministrė.

Konservatorius Kęstutis Masiulis aiškino, kad valstybės turto buvimas vienose rankose apsimokės, nes dabar valstybės institucijos skirtingai prižiūri turimą turtą - į vienas užeiti gėda, o kitose klesti prabanga.

Siūloma etapais perduoti centralizuotai valdyti pastatus ir patalpas, kurie naudojami valstybės institucijų ir įstaigų funkcijoms, išskyrus Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės rūmus. Siekiama, kad institucijos nuomotųsi turtą iš valdytojo arba rinkoje, jei toks būdas būtų ekonomiškai naudingesnis. Siūloma nustatyti normatyvus ir iš biudžeto nefinansuoti nereikalingų plotų.

Centralizuoto valdymo poreikį nulėmė tai, kad trūksta patikimos informacijos, kiek valstybė turi nekilnojamojo turto, kaip jis naudojamas, nėra valdymo kontrolės – niekas nekontroliuoja turto valdytojų sprendimų, todėl turtas valdomas neracionaliai, neatliekama alternatyvių turto valdymo kaštų palyginimo, nes nėra renkami duomenys, kiek išlaidų patiriama šiam turtui išlaikyti, negalima įvertinti turto valdymo efektyvumo ir optimizuoti kaštų.

Centrinis turto valdytojas valdys visą informaciją apie valstybei nuosavybės teise priklausantį visą nekilnojamąjį turtą, turto valdytojai privalės savo sprendimus derinti su juo.