Per krizę reikia dirbti ne penkias, o keturias dienas. Toks vakar šalies valdžiai pateiktas pasiūlymas suskaldė socialinius partnerius: darbdaviai linkę pritarti, profesinės sąjungos – kategoriškai prieš.
"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis susitikime su Seimo pirmininke Irena Degutiene pasiūlė kitais metais nemažinti senatvės pensijų, o toliau karpyti biudžeto išlaidas ir trumpinti darbo savaitę valstybės išlaikomiems darbuotojams. Pastarąjį sprendimą jis ragina priimti kuo greičiau.
"Kai svarstoma, ką reikia atleisti, labai gali būti, kad būtų atleisti ne tie, kurie turėtų būti atleisti. Žinome Lietuvos sistemą – "švogerių" šalis. Manau, kad reikia įteisinti ne visą darbo dieną. Atsirastų pakankamai žmonių, kurie sutiktų dirbti keturias dienas ir gauti 80 proc. atlyginimo, – dėstė ekonomistas. – Tegul profesinės sąjungos kalba ką nori, bet manau, kad jei bus teisingas sprendimas, gana daug žmonių tai turėtų patikti. Geriau penkiems darbuotojams nesiaiškinti, kas turi būti atleistas, o visiems penkiems susitarti dirbti mažiau."
Įteisinus keturių darbo dienų savaitę, kiekviena įstaiga galėtų pasirinkti, kiek dienų dirbti ir ar žmogų priimti dirbti, pavyzdžiui, 0,7–0,8 etato. Dabar tokios galimybės įstatymai nesuteikia.
Anot R.Rudzkio, augantis nedarbas ir protų nutekėjimas yra vienas skaudžiausių sunkmečio padarinių.
Seimo pirmininkė I.Degutienė iš karto pareiškė remianti siūlymus įvesti keturių dienų darbo savaitę: "Aš asmeniškai tam pritariu. Tai daug nekainuoja, užtenka Vyriausybės nutarimo esant krizinei padėčiai", – sakė Seimo vadovė.
Ji priminė, kad įteisinti trumpesnę darbo savaitę siekia ir verslininkai.
"Jie mato vieną iš prevencijos priemonių, kad nedidėtų nedarbas, – trumpinti darbo savaitę: siūloma dirbti ne penkias ar šešias dienas, o keturias", – kalbėjo I.Degutienė.
Vos prieš dvejus metus Lietuvoje virė aistros dėl valdžios sprendimų perkelti su savaitgaliais sutampančias šventes į darbo dieną. Tam ypač prieštaravo darbdaviai. Tuomet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiavo, kad kiekvienas papildomas laisvadienis valstybei kainuoja apie 80 mln. litų.
| Komentaras PRIEŠ
Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Pritarčiau, kad būtų sutrumpinta darbo savaitė, jeigu darbuotojai gautų tą patį atlyginimą. Tačiau siūlymas su keturiomis darbo dienomis įteisinti 20 proc. mažesnį atlygį yra nesąmonė. Šiuo metu įstatymai nedraudžia sutrumpinti darbo savaitės, tačiau dėl to darbdavys turi susitarti su darbuotoju. Jeigu darbuotojas nesutinka, jį galima atleisti iš pareigų, tačiau darbdavys privalo sumokėti visas jam priklausančias kompensacijas. Žinau, kad yra nemažai įmonių, kurios trumpina darbo laiką, tačiau atlyginimai nėra mažinami. Šiuo metu tikrai daug žmonių gauna tik minimalų 800 litų atlyginimą, tai, vadinasi, siūloma į rankas gaunamus 670 litų sumažinti dar 20 proc. Aš pasiūlyčiau pačiam Rudzkiui pamėginti išgyventi iš 700 litų. Jeigu toks sprendimas bus priimtas, dėl to gali kilti socialinių neramumų. Vyriausybei norėčiau priminti, kad praėjusią savaitę pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kuris įpareigoja įstatymus, susijusius su darbo santykiais, keisti tik pritarus socialiniams partneriams. Taigi Vyriausybės laukia pirmas išbandymas. Dėl tokio siūlymo reikia diskutuoti, todėl keistai skamba Degutienės iš karto pareikštas pritarimas. Darbdavių argumentai, kad trumpesnė darbo savaitė leistų išgyventi sunkmetį, man skamba kaip siūlymas žmonėms numirti iš bado. Tai gal grįžkime į baudžiavos laikus ir iš viso nemokėkime jokių atlyginimų. |
|---|
| Komentaras UŽ
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Šį pasiūlymą vertinčiau taip – iš dviejų blogybių renkamės mažesnę. Jeigu darbo savaitė nebus trumpinama, darbdaviui teks atleisti dar daugiau darbuotojų. O šiems beliks eiti į darbo biržą ir ten ieškoti paguodos ir pinigų. Iki šiol darbdaviai jau atleido daug žmonių, tačiau kai ekonominė padėtis pagerės, įmonių vadovai vėl turės sukti galvas, kaip surasti kvalifikuotų darbuotojų, kaip juos sugrąžinti iš užsienio šalių. Taigi darbdaviai suinteresuoti išlaikyti kuo daugiau žmonių. Žinoma, ir šiuo metu darbdaviai gali sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų. Tačiau ne visiems pavyksta susitarti su darbuotojais, kai kuriems tenka gudrauti, prisigalvoti įvairių triukų, kaip apeiti įstatymą. Taigi jeigu kalbame apie solidarumą ir moralių santykių formavimą darbo rinkoje, šis pasiūlymas yra geras ypač esant dabartinėms sąlygoms, kai vartojimas krinta. Vis dėlto ekonomiškai būtų naudingiau, jeigu valstybė imtų taikyti ekonomikos stimuliavimo priemones, pavyzdžiui, skatintų nacionalinio verslo kūrimą, vietos produktų pirkimą ir kt. Pripažįstu, kad dar praėjusiais metais verslas kritikavo valdžios sprendimus perkelti su savaitgaliais sutampančią šventinę dieną į darbo dieną. Tačiau tuo metu vartojimas didėjo, bendrasis vidaus produktas augo, tad kiekviena nedarbo diena ir verslui, ir valstybei nešė nuostolių. Bet dabar padėtis visiškai pasikeitė. |
|---|
Naujausi komentarai