Internetinėje bankininkystėje – kodų kortelių saulėlydis

Motyvuodami saugumo reikalavimais ir patogumu, didžiausi šalies bankai siūlo naujus klientų identifikavimo būdus.

„Swedbank“ ir „Luminor“ kodų kortelių atsisako jau rugsėjį

Bent du komerciniai bankai – „Swedbank“ ir „Luminor“ – teigia, kad kodų arba slaptažodžių kortelės nebebus naudojamos jau nuo rudens.

„Swedbank“ klientų naudojamos kodų kortelės nustos galioti šių metų rugsėjo 1 dieną, tačiau mes klientams patariame pasirinkti alternatyvų prisijungimo prie e. bankininkystės būdą jau dabar“, – BNS sakė „Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Pasak jo, maksimalus mokėjimo pavedimo limitas, kai jis tvirtinamas kodų kortele, nuo balandžio mažės iki 50 eurų, o nuo gegužės 23 dienos – iki 30 eurų per dieną.

„Luminor“ Skaitmeninių kanalų vadovas Evaldas Ruzgys teigia, kad atsisakant kodų kortelių planuojami du etapai – mokėjimų ribojimas ir visiškas atsisakymas nuo rugsėjo mėnesio.

„Daugiau tarpinių etapų nenumatome. Mūsų klientai po to galės naudotis „Smart ID“, mobiliuoju parašu, PIN kodų generatoriais ir e. parašu“, – sakė E. Ruzgys.

Visus klientus apie tai, kad jų slaptažodžių kortelė nebegalios ir kokias kitas priemones vietoje jos gali pasirinkti, informuosime asmeniškai.

„Luminor“ klientams, turintiems kodų korteles, nuo liepos 2-osios bus taikomas dienos mokėjimų limitas – 50 eurų. Nuo rugsėjo 10 dienos mokėjimai su kodų kortelėmis bus nebegalimi.

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis sakė, kad paskutinės kodų kortelės banke nustos veikti maždaug 2020 metų pradžioje.

„Visus klientus apie tai, kad jų slaptažodžių kortelė nebegalios ir kokias kitas priemones vietoje jos gali pasirinkti, informuosime asmeniškai“, – komentavo V. Žagūnis.

Šiaulių bankas BNS informavo artimiausiu metu neplanuojantis atsisakyti kortelių ar kaip nors riboti jų naudojimą.

„Nepaisant to, skatiname savo klientus naudotis pažangesnėmis ir patogesnėmis saugumo priemonėmis – mobiliuoju parašu ir „Smart-ID“, – komentavo Šiaulių bankas.

Ragina naudoti saugesnes ir patogesnes priemones

SEB teigimu, nemokama „Smart-ID“ programėlė, kovo mėnesio duomenimis, pagal prisijungimų skaičių prie interneto banko jau aplenkė slaptažodžių kortelę, kuri pirmą kartą buvo nustumta į trečią vietą.

„Su slaptažodžių kortelėmis prie interneto banko šiuo metu jungiasi mažiau nei trečdalis SEB interneto banko sistemos naudotojų (...) Be to, šiuo metu „Smart-ID“ programėlę klientams siūlo jau keturi šalies bankai (SEB bankas, „Swedbank“, „Luminor“, Šiaulių bankas). Tad, jei klientas turi sąskaitas skirtinguose bankuose, jam net nebereikia turėti dviejų ar daugiau prisijungimo priemonių“, – sakė V. Žagūnis.

Jis pridūrė, kad kodų kortelių panaudojimas jau ir šiuo metu yra ribotas, pavyzdžiui, jomis klientai negali pasirašyti e. dokumentų, e. sutarčių.

„Swedbank“ atstovo S. Abraškevičiaus teigimu, šių metų pradžioje populiariausiu būdu prisijungti prie šio banko elektroninės bankininkystės paslaugų tapo programėlė „Smart-ID“.

„Šiuo metu programėle aktyviai naudojasi apie 490 tūkst. „Swedbank“ klientų, ir kas mėnesį programėlės naudotojų skaičius pasipildo iki 50 tūkst. naujų vartotojų. Tuo metu aktyvių kodų kortelių naudotojų gretos toliau sparčiai mažėja“, – aiškino S. Abraškevičius.

Išmaniojo telefono neturintiems klientams siūloma naudotis PIN kodų generatoriumi. „Swedbank“ klientai prie savo interneto banko gali prisijungti ir naudodamiesi mobiliuoju parašu, kurį išduoda mobiliojo ryšio operatoriai.

PIN kodų generatorius dar išliks

„Luminor“ Skaitmeninių kanalų vadovas E. Ruzgys teigia, kad dar anksti būtų prognozuoti PIN kodų generatoriaus grimzdimą užmarštin.

„Nedrįstume prognozuoti dėl kodų generatorių – artimiausiais metais tikrai neplanuojame jų atsisakyti, tai yra patogus, tinkamas būdas prisijungti prie interneto banko ir tvirtinti mokėjimus, kuomet klientas neturi išmanaus telefono“, – sakė E. Ruzgys.

„Swedbank“ teigia, kad šiuo metu PIN kodų generatorius atitinka visus saugumo reikalavimus, tad jis yra vienas iš galimų pasirinkimų klientų identifikavimui.

„Mūsų statistika rodo, kad tai yra antras populiariausias pasirinkimas po programėlės „Smart-ID“ – PIN kodų generatoriumi šiuo metu aktyviai naudojasi apie 165 tūkst. „Swedbank“ klientų“, – sakė S. Abraškevičius.

SEB bankas nurodo, kad šios priemonės ateityje galimai atsisakys patys klientai.

„Slaptažodžių generatoriaus kaip mažiau patogios priemonės (mažas ekranas, laikui bėgant pasibaigus baterijai reikia pasikeisti patį generatorių, jį reikia turėti su savimi) ilgainiui atsisakys ir patys klientai. Kada tai įvyks ir generatorių klientai iškeis į kitus bankų siūlomus modernesnius sprendimus, tėra laiko klausimas“, – sakė V. Žagūnis.

Pasak jo, pastarąją tendenciją jau ir dabar bankas pastebi tarp jaunesnės kartos klientų, kurie vietoje analoginių sprendimų renkasi skaitmeninius ir apskritai „pageidauja visus finansinius klausimus spręsti e. būdu“.

„Luminor“ atstovaujantis E. Ruzgys sako, kad „SmartID“ priemonę padiktavo mobiliųjų technologijų plėtra, bankas mano, kad tolesnes tendencijas taip pat lems mobilūs sprendimai.

„Pastarųjų metų tendencija – daugiapakopis prieigų autorizavimas, naudojant tai, ką žmogus turi prie savęs, arba žino, ar kas jis pats yra (pavyzdžiui, pirštų atspaudai)“, – sakė E. Ruzgys.