- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vieno darbo nebeužtenka – tarp lietuvių vis labiau populiarėja laikinieji darbai. Žmonės, norintys prisidurti prie algos, ieško papildomo darbo per pažįstamus, socialiniuose tinkluose ar specialiai tam sukurtose platformose. Laikinieji darbai yra itin populiarūs ir tarp studentų.
Margiris – socialinių mokslų studentas, kuris be nuolatinio savo darbo įvairių laikinų darbų susiranda per specialią juos siūlančią platformą.
„Yra tekę dirbti siuntų rūšiuotoju pas kelis klientus. Taip pat yra tekę dirbti drabužių parduotuvėje, atliekant paprastesnius darbus. Esminiai mano darbai buvo tie, kurie reikalaudavo nugaros apkrovos“, – pasakojo laikinasis darbuotojas Margiris Vinkler.
Dirbdamas laikinuosius darbus Margiris ne tik prisiduria prie algos, bet ir išbando save vis skirtingose darbo pozicijose. Turi galimybę pasimatuoti vis naują profesiją.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Daug dalykų pasibandai, daug ką šiaip pasiimi sau – ateičiai, gyvenimui. Vienas dalykas gal patiko, kito, žinosiu, kad gyvenime jau daryti nebenoriu“, – akcentavo jis.
Margiris laikinus darbus mėgsta. Peržiūri tuo metu esančius darbo pasiūlymus, kandidatuoja ir jau kitą dieną vykstą į naują tos dienos darbą. Kadangi įmonės, siūlančios darbą platformose, – iš skirtingų industrijų, tai ir darbų įvairovę siūlo ganėtinai didelę.
„Iš esmės darbai gali būti nuo: sandėlio darbų, krovos darbų, lipdukų klijavimo. Taip pat mažmeninėje prekyboje tokios pozicijos kaip: salės darbuotojai, kasininkai. Pozicijos gamybos srityje, viešbučių administravimo veikloje, restoranų industrijoje“, – kalbėjo UAB „Workis“ produkto vadovė Agnė Petrėnaitė.
Nojų džiugina galimybė išbandyti vis naują darbo specifiką.
„Pastovus darbas man – labai nuobodu. Pavyzdžiui, dirbi vienoje vietoje – restorane, tai labai nuobodu. Vienoj vietoj tas pats per tą patį, o čia vienoj vietoj – kitoj vietoj. Pastoviai kažką naujo darai. Man tai labai įdomu“, – apie darbo subtilybes pasakojo laikinas darbuotojas Nojus.
Nojus pridūrė, kad dirbant tokiu principu, galima išbandyti save ne tik skirtingose srityse, bet ir neblogai užsidirbti.
„Pastoviai dirbant, dedant pastangas per „Workis“ sistemą galimą kokius 600 eurų užsidirbti, per savaitę“, – uždarbio galimybėmis dalijosi Nojus.
O ir pradėti dirbti vis naujose vietose – ne taip ir sudėtinga. Kai kuriuose darbuose nereikia ir patirties.
„Klausė manęs, ar turėjau patirties, tai parašiau, kad ne, bet vis tiek priėmė. Tą darbą gavau. Iš pradžių viskas labai greitai, bet paskui pripranti“, – sakė Nojus.
Tokia galimybė – įsidarbinti vienai dienai, naudinga ne tik darbuotojams, bet ir juos samdantiems darbdaviams.
„Naujas darbuotojas, tai ne iššūkis, o galimybė. Tenka pagalvoti apie save kaip apie darbdavį, apie savo darbo vietą. Iš naujo pasižiūrėti į procesus, įsivertinti ir taip tobulėti“, – pasakojo „Omniva LT“ komunikacijos ir tvarumo vadovė Raimonda Strazdauskaitė.
Darbuotojus laikinam darbui įmonės samdo dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai, kai padidėja darbo krūvis arba suserga nuolatiniai darbuotojai.
„Kadangi nuolatiniai mūsų darbuotojai ne visada gali užpildyti laikinas spragas, tokias kaip – išpardavimas, sezoniškumas arba naujos kolekcijos, tai samdome darbuotojus“, – tikslino dėl kokių priežasčių renkasi laikinus darbuotojus „LPP Lithuania“ personalo vadovė Ilona Sadovska.
„Būna tokių neprognozuojamų procesų, kai sulaukiame daugiau siuntų arba darbuotojai suserga. Tai galima labai greitai, lanksčiai pažiūrėti į problemas ir jas išspręsti“, – sakė R. Strazdauskaitė.
Laikinųjų darbų platformos veikimo principas – gana paprastas.
„Įmonė įkelia skelbimą, nurodo darbo vietą, darbo pobūdį, nurodo darbo dienas bei valandas, kada darbuotojai bus reikalingi. Nurodo valandinį bruto darbo užmokestį. Kandidatai, matydami pamainas, kandidatuoja į jiems tinkamas. Įmonė, gavusi tam tikrą kiekį kandidatų, pasirenka jiems tinkamus“, – plačiau pasakojo A. Petrėnaitė.
Po darbo dienos atlyginimas pervedamas per savaitę į darbuotojo asmeninę sąskaitą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...