- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didelė infliacija gyventojus priverčia pergalvoti savo išlaidas. Naujausias tyrimas rodo, kad kas antras gyventojas pirmiausia ketina atsisakyti kavinių ir restoranų. Didelė dalis žmonių nori bent šiam laikotarpiui atsisakyti pramogų. Vyresni žmonės labiau linkę atsisakyti nebūtinų išlaidų, o jaunesni nori daugiau išlaidauti.
Paklausus, ar didelė infliacija privertė atsisakyti pramogų, restoranų, dalis gyventojų pažymėjo, kad už minimumą nepragyvensi, todėl tenka atsisakyti. Kita dalis buvo sakančių, kad paveikė pakilęs Euroboras, nes pakilo įmokos už būstą ir automobilį, minėjo ir tai, kad pramogos šiuo metu sunkiai pasiekiamos, nes bilietai iššluojami labai anksti.
Apie vartotojų elgsenos pokyčius, paveiktus infliacijos, pokalbis su SEB banko atstovu Tadu Povilausku.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką rodo tyrimas? Ar žmonės pramogas ir kavines nustumia šiek tiek į šalį?
– Taip. Kartojome tyrimą, kurį darėme gegužę. Norėjome patikrinti, ar pasikeitė žmonių planai, ką ketina keisti, atsižvelgiant į aukštą infliaciją. Rezultatai lapkritį nenustebino, jie nelabai skyrėsi nuo gegužės. Šeši iš dešimties planuoja mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, apie pusę ketina mažinti pramogas. Mažina buitinės technikos pirkimą, apie 40 proc. mažina keliones. Panašūs atsakymai, ką žmonės planuoja daryti, tačiau neaišku, ar tai darys. Tyrimo atsakymai gegužę buvo panašūs, tačiau nėra akivaizdu, kad ką planavo, tai ir darė. Maitinimo ir apgyvendinimo, pramogų sektoriai rodo, kad nėra žymaus ne pirmo būtinumo paslaugų vartojimo kritimo.
– Jei žmonės linkę atsisakyti pramogų, restoranų, buitinės technikos, vadinasi, jie tai priskiria prie nebūtinų išlaidų.
– Taip. Atsakymai atspindi teoriją, kad, kai žmonės galvoja, ką labiausiai mažins, jie atsako apie ne pirmo būtinumo prekes ir paslaugas. Gerokai mažesnė dalis buvo ketinančių mažinti išlaidas drabužiams, maistui, degalams ir pan. Žmonės visuomet pasiryžę atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių. Tačiau tai greitai nevyksta arba rodo, kad finansinė padėtis dar ne taip pablogėjo ir žmonės neskuba taip greitai mažinti. Aišku, matoma, kad sumažėjo buitinės, elektronikos prekių pardavimai, bet paslaugas veikia popandeminis efektas, žmonės vis dar nori nueiti į kultūros, meno, sporto renginius, susitikti su draugais. Pažiūrėsime, kaip bus po Naujųjų metų.
– Ar yra skirtumas tarp amžiaus grupių?
– Atsakymai nelabai skiriasi, kas ko planuoja atsisakyti. Restoranų ir kavinių vartotojai dažniau yra jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės. Vyresnio amžiaus žmonės labiau taupo, o išlaidauja jaunimas, nenori taip greitai keisti vartojimo. Šie metai buvo kelionių laikas. Žmonės masiškai nekalba apie mažesnes išlaidas kelionėms. Jaunimas mažiau nori atsisakyti, o vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau patirties ir labiau reaguoja į tai, kas vyksta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys: sinchroniniai kompensatoriai – kertiniai sinchronizacijos projektai
Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetik...
-
Pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo į 34 vietą
Šiais metais pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo penkiomis pozicijomis ir užėmė 34 vietą tarp 132 pasaulio valstybių, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
Seimo komitetas lauks pastabų dėl siūlymo drausti prekybininkams bausti tiekėjus
Inicijavęs pataisas, kuriomis norima griežtinti prekybininkų ir tiekėjų santykius, parlamentinis Kaimo reikalų komitetas jų imsis spalio pabaigoje. Iki to laiko komitetas lauks suinteresuotų asmenų ir Konkurencijos tarybos pastabų. ...
-
Paskelbti verslo nuomonės reitingo lyderiai
Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir prekybos tinklo „Iki“ ...
-
Ekonomistai: mėnesio infliaciją rugsėjį lėmė sezoniškumas1
Lietuvoje rugsėjį po keturis mėnesius stebėtos defliacijos užfiksavus 0,7 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai teigia, kad šis reiškinys – sezoninis ir nereiškiantis, kad į šalį grįžta anksčiau buvusi didelė infl...
-
Pernai moksliniams tyrimams Lietuvoje skirta daugiau lėšų nei užpernai
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje pernai, išankstiniais duomenimis, buvo skirta 690,7 mln. eurų - 10,7 proc. daugiau nei prieš metus. ...
-
Aukcione už du milijonus eurų bus siūlomos valstybės įmonių akcijos1
Aukcione ruošiamasi parduoti valstybei priklausančius kontrolinius bendrovių „Šilutės veislininkystė“ ir „Šilutės polderiai“ akcijų paketus, siūloma 2 mln. eurų pradinė kaina. ...
-
Statybų sąnaudų kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc.
Statybos sąnaudų elementų kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo 0,3 procento. ...
-
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per rugpjūtį augo 1,3 proc.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) rugpjūtį, išankstiniais duomenimis, siekė 1,653 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su liepa, padidėjo 1,3 procento. ...
-
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį padidėjo trimis punktais
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį buvo 1 ir, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 3 proc. punktais. ...