Vien tai, kas dabar kalbama, dar visai neseniai atrodė neįtikėtina – Europa vienijasi ginti Danijos teritoriją Grenlandiją nuo JAV.
„Mums reikia, kad Europos Sąjunga reaguotų. Čia neplėtosiu to atsako“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas.
D. Trumpas vis stiprina reikalavimus perimti Grenlandiją.
„Pasigirsta balsų, kad D. Trumpas gali pripažinti Grenlandiją jau artimiausiomis dienomis, ir NATO partneriai bus pastatyti prieš sunkią dilemą: arba pripažinti Amerikos suverenitetą virš Grenlandijos, arba nustos galioti penktasis straipsnis“, – perspėjo Pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Grenlandijos gyventojai jau svarsto, kaip būtų, jei tektų kariauti.
„Jei jie ateis su karo lėktuvais ar bet kuo – viskas priklauso nuo situacijos. Žiūriu į savo šeimą, vaikus. Jei kils pavojus, žinoma, imsiuosi veiksmų“, – kalbėjo Grenlandijos gyventojas.
Europa palaiko Daniją, o D. Trumpas už tokį palaikymą baudžia. Aštuonioms Europos šalims – Skandinavijos valstybėms, taip pat Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei ir Nyderlandams – paskelbti muitai.
„Muitų taikymas sąjungininkams yra visiškai neteisingas. Tai nėra tinkamas būdas spręsti nesutarimus“, – pabrėžė Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris.
Visoms šių šalių prekėms nuo vasario būtų taikomas 15 proc. muitas, o nuo vasaros – dar papildomi 25 proc., jei jos ir toliau palaikys Daniją.
„Muitų paskelbimas, aišku, yra neadekvati reakcija ir net, sakyčiau, apgailėtina“, – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Prieš pusmetį Europa jau buvo nusileidusi D. Trumpui dėl muitų – amerikietiškoms prekėms muitai sumažinti, o europietiškos prekės gavo papildomai.
„Dabar ES atsakas bus kietesnis ir ryžtingesnis. Manau, atėjo metas aiškiau ir drąsiau išsakyti savo poziciją“, – sakė R. Motuzas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jei bus įvesti D. Trumpo muitai Europai, reikia bausti ir Ameriką – aktyvuoti iki šiol nenaudotą „įrankį prieš prievartą“, kuris leistų stabdyti amerikietiškas prekes ir investicijas Europoje. Pasak R. Motuzo, Lietuva tokį sprendimą palaikytų.
„Manau, kad palaikytų, nes tie muitai rytoj ar poryt gali būti pritaikyti ir mums. Juolab, kad tai nesąžiningas, vaikiškas elgesys: jei neklausote, jus nubausiu“, – kalbėjo R. Motuzas.
Aštuonios Europos šalys, kurioms D. Trumpas skelbia muitus, yra svarbios Lietuvos prekybos partnerės. Jei blogai joms – blogai būtų ir Lietuvai.
„Blogiausiu scenarijumi poveikis galėtų sumažinti Lietuvos BVP augimą perpus“, – skaičiavo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Lietuvos BVP šiemet augtų ne 3, o tik 1,5 procento.
„Automatiškai šiek tiek pakiltų nedarbo lygis ir sulėtėtų atlyginimų augimas“, – pridūrė ekonomistas.
Vis dėlto tokie padariniai būtų tik tuo atveju, jei D. Trumpas įvestų muitus, o Europa nieko nedarytų. Praktika rodo, kad verslai prisitaiko.
„Istoriškai dažniausiai tą neigiamą poveikį reikėtų dalinti iš dviejų – augimas sulėtėtų, bet ne itin stipriai“, – aiškino A. Izgorodinas.
Galimas ir jau ne kartą matytas scenarijus, kai D. Trumpas pirmiausia pagąsdina, o vėliau atsitraukia.
„Yra dvi pusės. Spaudimas nebus maksimalus ir drastiškas, vis tiek bus susitarta“, – sakė R. Motuzas.
Rinkos, panašu, taip pat ruošiasi, kad muitų už paramą Grenlandijai gali ir nebūti. Šią savaitę Amerikos ir Europos lyderiai susitinka Davose.
„Tikėtina, kad vienoks ar kitoks susitarimas dėl Grenlandijos bus pasiektas, o grasinimai tarifais virs niekuo“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Tačiau esami ir buvę Lietuvos diplomatijos vadovai pabrėžia – D. Trumpo grasinimai Danijai, vienai ištikimiausių JAV sąjungininkių, jau padarė žalą.
„Žala padaryta – ir pasitikėjimui NATO aljansu, ir iš dalies pasitikėjimui JAV. Atsirado daug neprognozuojamumo“, – teigė R. Motuzas.
Kanada ir Norvegija taip pat turi krantus Arktyje.
„Sprendimai dėl Grenlandijos priklauso Grenlandijai ir Danijai“, – pabrėžė Kanados premjeras Markas Carney.
Kartojama, kad dėl Grenlandijos saugumo būtina tartis per NATO.
„Arktyje yra aštuonios šalys ir septynios iš jų yra NATO narės. Esame gerai pasirengę esamiems ir būsimiems saugumo iššūkiams Arktyje“, – sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide.
Vis dėlto daugiau nei pusę Arkties pakrantės kontroliuoja Rusija. Būtent per Arktį ir Grenlandiją eitų pagrindinis Rusijos raketų kelias į taikinius Amerikoje. Arktis svarbi ir prekybos kontrolei. Tai kelia klausimų net eiliniams Grenlandijos gyventojams.
„Kodėl jis nori, kad Grenlandija būtų D. Trumpo? Jis jau dabar turi visas teises kurti karines bazes, atidaryti kasyklas, jei nori“, – svarstė gyventojas.
Amerikiečiai kartoja – Grenlandija patenka į naują pasaulio įtakos zonų dalijimą pagal D. Trumpą.
„Neketiname perduoti savo ir savo pusrutulio saugumo kitoms šalims“, – pareiškė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Europai tai dar vienas priminimas pačiai rūpintis savo saugumu.
„Buvo tikėta, kad taip gali nutikti, bet netikėtas tas veržlumas ir įniršis, su kuriuo D. Trumpas siekia savo tikslų. Taip – parodyti stuburą. Bet kartu teks ir laviruoti, be abejonės“, – sakė E. Bajarūnas.
Praėjusią savaitę Vokietija skelbė siunčianti į Grenlandiją penkiolika karių, tačiau D. Trumpui pradėjus grasinti muitais, kariai buvo atšaukti – jie regione prabuvo vos dvi paras.
(be temos)
(be temos)
(be temos)