Ginče dėl skrydžio metu dingusio lagamino – sėkminga atomazga

Tačiau ilgus mėnesius minti teismo slenksčio dėl konfliktų nebūtina. Statistika rodo, kad ginčams spręsti Lietuvoje vis dažniau pasirenkamas alternatyvus kelias – teisminė mediacija. Kad toks sprendimas pasiteisina, buvo galima įsitikinti praėjusio penktadienio popietę Klaipėdos viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje surengtoje parodomojoje teisminėje mediacijoje, kurioje nukentėjusį keliautoją ir kelionės organizatorių atstovę įkūnyjo profesionalūs aktoriai, o jų ginčą medijavo Klaipėdos  apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė.

Žiūrovams atvirame renginyje mediatorei pavyko suvaldyti ginčo šalių emocijas ir sumaniai nuvesti abi puses jas tenkinančio sprendimo link. Anot ne vieną panašų ginčą medijavusios D. Žvinklytės, teismas yra ta instancija, kur ginčų sprendimas gali užtrukti ilgiau, kainuoja brangiau, o išsaugoti gerus tarpusavio santykius retai pavyksta.

„Teismų sprendimai yra grindžiami išimtinai teisės aktais, materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis bei teismų formuojama praktika. Siekiant keisti situaciją, reikia žinoti, jog egzistuoja ir alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, kuriais galima ne tik išspręsti kilusį konfliktą, bet taip pat atkurti šalių tarpusavio santykius, sutaupyti daug laiko ir lėšų. Vienas tokių būdų – mediacija“, – pažymi teisėja.

Jos teigimu, mediacijos praktikoje sprendžiami patys įvairiausi ginčai.

„Kalbant apie kitas su vartotojų teisėmis susijusias bylas, dažniausiai ginčai kyla dėl gyvenamųjų patalpų remonto ar rekonstrukcijos darbų, kai statybų bendrovės nekokybiškai atlieka darbus ir gyventojai turi pretenzijų jiems. Neretas atvejis, kai į rangos sutartis būna įsipynę subrangovai, tuomet ginčai būna dar sudėtingesni. Iš tiesų pasitaiko visokių situacijų“, – sako D. Žvinklytė.

Lietuvoje populiarėjanti teisminė mediacija daugeliui dar nežinoma, tačiau jos sėkmės istorijos vis garsiau nuskamba žiniasklaidoje. Pagrindinis teisminės mediacijos tikslas – suteikti galimybę šalims nesibylinėti teismo procese, o padedant kvalifikuotiems tarpininkams – mediatoriams – patiems pasiekti tarpusavio susitarimą, tenkinantį abi puses.

Specialistai pažymi, kad teisminė mediacija itin efektyvus ginčų sprendimo būdas nagrinėjant įvairiausius šeimos ir turtinius santykius, dėl galimybės greitai, konfidencialiai ir išsaugant santykius ateičiai pasiekti tinkamą susitarimą.

„Mediacija – tarsi „draugiškos“ derybos, kurių metu šalys viena kitai atskleidžia savo išgyvenimus ir poziciją dėl ko galėjo kilti ginčas, žinodamos, kad jų atskleisti faktai ir aplinkybės bus išlaikyti paslapty. Mediacija yra savanoriškas procesas ir jis gali vykti tik ginčo šalių bendru susitarimu. Šalių negalima priversti dalyvauti mediacijos procese. Šalys mediatoriaus pagalba aptaria savo stipriąsias bei silpnąsias puses ir bendravimo mediacijos procese metu atranda labiausiai priimtiną ginčo sprendimo variantą“, – paaiškina D. Žvinklytė.

Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti tiek civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar jų kolegija, tiek bet kuri bylos šalis. Teisminė mediacija gali būti skiriama visuose bendrosios kompetencijos teismuose, jai gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų.

Teisininkų vertinimu, neabejotini teisminės mediacijos privalumai yra mažesnės laiko ir lėšų sąnaudos, kuriomis vis tiek pasiekiamas kompromisinis tikslas. Pavyzdžiui, nagrinėjant šeimos ginčą vidutiniškai sprendimą pavyksta pasiekti per keletą mediacijos sesijų, trunkančių po 2-3 valandas – nepalyginamai greičiau nei teisminio proceso metu. Be to, teisminės mediacijos dalyviai patiria mažiau neigiamų emocijų, o sėkmės istorijos rodo, kad taikų sprendimą galima pasiekti net sudėtingiausiose situacijose. Sprendžiant ginčą šiuo būdu galima kontroliuoti jo eigą ir rezultatus, o pasiekus bendrą sprendimą gali būti atkurti geri besiginčijančių pusių santykiai ir abipusė pagarba.

Kaip sparčiai populiarėja teisminė mediacija gerai iliustruoja statistika. 2017 m. teisminei mediacijai perduota beveik dvigubai daugiau civilinių ginčų nei 2016 m. – 540 (2016 m. – 313, 2015 m. – 123). Beveik pusėje vykusių teisminės mediacijos procesų buvo pasirašytos taikos sutartys.