- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gidų gildijos vadovė Rima Bačkienė sako, kad ribojant galimybę dirbti kontaktiniu būdu nemaža dalis gidų grįžo prie anksčiau dirbtų darbų. Ji taip pat kelia klausimą, ar teisinga visiems sektoriams mokėti to paties dydžio išmokas neatsižvelgiant į prieš pandemiją mokėtus mokesčius.
„Dauguma gidų tiesiog susirado kitus darbus arba grįžo prie kažkokių prieš tai dirbtų darbų. Ne paslaptis, kad tarp gidų yra daug mokytojų – jie grįžo mokytojauti. O išeičių bandoma ieškoti, bandoma daryti virtualias ekskursijas. Bet daugiau tai visgi projektai, skirti vienų gidų kitiems gidams, alternatyvų žmonėms labai mažai.
Buvo daug ciklų paskaitų, projektų, mokymų, kaip tą veiklą perorientuoti, kaip kažkaip kitaip dirbti. Bet vis viena šiam darbui yra reikalingas turistas, žmogus, kuriam galėtum teikti paslaugą“, – Eltai sakė ji.
R. Bačkienė pažymėjo, kad dar rudenį leidus vesti ekskursijas vienam namų ūkiui situacijos itin nepagerino.
Kadangi dabar neturime galimybės dirbti kontaktiniu būdu, rankos tiesiog nusvirusios.
„Kadangi dabar neturime galimybės dirbti kontaktiniu būdu, rankos tiesiog nusvirusios. Dar rudenį, prieš karantiną, galėjome dirbti su vienu žmogumi arba šeima, bet tai praktiškai nieko nereiškė, nes sulaukėme labai mažai užsakymų“, – sakė ji.
„Problema dar ir ta, kad praeitais metais beveik neturėjome užsienio turistų, ir tada tie, kurie paprastai dirbdavo tik su užsienio turistais (...), perėjo į vietinę rinką. Ir tai virto tarsi kova už būvį, kai pasiūla viršija paklausą“, – pridūrė R. Bačkienė.
Anot gidų gildijos vadovės, didelė dalis gidų, kuriems ši veikla buvo pagrindinė, yra pensinio amžiaus žmonės, dėl gaunamų išmokų besijaučiantys pakankami finansiškai saugiai.
„Gal kokiems 70 proc. žmonių buvimas gidu buvo pagrindinis uždarbio šaltinis, kiti 30 proc. bandė derinti darbą su gidavimu. Iš tų 70 proc. didelę dalį sudarė pensinio amžiaus žmonės. Jie jaučiasi ramiau, nes gauna pensiją ir dar išmoką karantino metu“, – sakė ji.
Visgi R. Bačkienė teigė, kad dalis sektoriaus atstovų susiduria su nemenkais finansiniais sunkumais.
„Visgi tie, kuriems vedamos ekskursijos buvo pagrindinis pajamų šaltinis ir kurie nenuėjo dirbti kitur, jaučiasi blogiausiai. Tokių yra apie 7-8 proc. Šie gauna minimalią išmoką ar tiesiog stojo į darbo biržą ir gauna 200 eurų bedarbio išmoką. Tai yra labai maži pinigai, ir tiems žmonės yra tikrai labai sunku“, – kalbėjo ji.
R. Bačkienė taip pat pažymėjo, kad klausimų kelia skirtingų sektorių atstovams mokamos vienodos išmokos.
„Gidai iš tiesų uždirbdavo didelius pinigus, daug deklaruodavo, tad kartais jaučiama šiokia tokia nelygybė, nes mokėjome didelius mokesčius, o išmokos yra vienodos visiems. Nors, aišku, įvairių sričių darbuotojai gal panašią nuoskaudą jaustų iš savo pusės“, – svarstė ji.
Pasak R. Bačkienės, nors gidų gildijos bei sąjungos ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, dažniausiai sulaukta gana biurokratiškų atsakymų.
„Raštų (Vyriausybei – ELTA) mes esame prirašę labai daug. (...) Visgi į kiekvieną raštą atsakymą gaudavome kokią eilutę iš Vyriausybės nutarimo“, – sakė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Čmilytė-Nielsen apie susitikimą su Latvijos vadovais: dialogas dėl Astravo AE nėra paprastas
Vertindama pirmadienį įvykusį susitikimą su Latvijos Seimo pirmininke Inara Mūrniece bei prezidentu Egilu Levitu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad dialogas, sprendžiant elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE) užkardy...
-
„Swedbank“: pernai gyventojai išsigrynino 0,25 mlrd. eurų mažiau
Per praėjusius metus „Swedbank“ bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų (6 proc.) mažiau lėšų nei prieš metus, pranešė bankas. ...
-
Aplinkos apsaugos komiteto dėmesio centre – medžioklės
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nuotoliniu būdu rengia diskusiją dėl Medžioklės leidimų suteikimo, panaikinimo ir šios tvarkos kontrolės. ...
-
Prasideda 2020 metų pajamų deklaravimas1
Trečiadienį Lietuvoje oficialiai prasideda pajamų ir turto deklaravimas. Kaip ir pernai, jis vyks du mėnesius ir tik elektroniniu būdu. ...
-
Sveikatingumo klubų asociacija: klientų plūstelėjimo nesitikime net atlaisvinus veiklą
Realios pagalbos iš Vyriausybės sporto ir sveikatingumo klubai teigia nesulaukią, o leidimas atnaujinti sporto veiklą lauke neteikia didelės naudos, sako Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Aurimas Mačiukas. Jo teigimu, rei...
-
A. Pranckevičius: ES ir JAV turi imtis lyderystės reformuojant tarptautinę prekybos sistemą4
Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius antradienį dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos vaizdo konferencijoje prekybos klausimais. ...
-
I. Šimonytė: mokesčių pakeitimus reikia matyti bendrame kontekste1
Prezidentui Gitanui Nausėdai Seimo pavasario sesijoje rengiantis teikti siūlymą dėl pelno mokesčio lengvatos įmonėms, sparčiai didinančioms darbo užmokesčio fondą, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad mokesčių pakeitimai tur...
-
Kur per karantiną dingsta sena buitinė elektronika?
Dėl karantino apribojimų buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos surinkimas ir perdirbimas Lietuvoje pastebimai sumažėjo. Tokios pat tendencijos pastebimos ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Atliekų tvarkytojai ragina gyventojus rū&...
-
NVSC patikrino beveik 600 prekybos ir paslaugų teikimo vietų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai praėjusią savaitę, vasario 22–28 dienomis, visoje Lietuvoje patikrino 597 ūkinės veiklos vietas, 13-likoje jų nustatyti pažeidimai, sakoma pranešime. ...
-
Ministerija: antrojo karantino parama verslui tikslingesnė ir greitesnė2
Dabartinė parama verslui tampa labiau orientuota į daugiausia nuo COVID-19 nukentėjusius sektorius: didėja paramos dalis maitinimo ir kelionių organizavimo sektoriams. Be to, lyginant abiejų karantino laikotarpių pagalbos skirstymo tempą, antrojo karan...