„Pavyzdžiui, Lietuva turi lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms. Jis buvo įvestas su gerąja intencija, kad štai mažos įmonės, mes joms duosime tam tikrą paramą ir jos išaugs. Matome priešingą rezultatą, kad mažos įmonės lieka ties ta, vadinkime, mokesčių lengvatos riba ir neauga, o lieka mažos, nes tai yra palankesnis mokesčių tarifas“, – penktadienio vakarą LRT laidoje „Dienos tema“ sakė G. Šimkus.
Pasak jo, ši lengvata valstybei per metus kainuoja apie šimtą milijonų eurų ar net daugiau.
„Be jokios abejonės, visas lengvatas reikia peržiūrėti. Kai kurios lengvatos, kaip aš vadinu, yra gero gyvenimo lengvatos“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Kaip pavyzdį G. Šimkus paminėjo akcizo lengvatą kraftiniam alui, vynui.
„Aš suprantu, kad buvo metas, kai reikėjo paremti, bet ar tikrai dabar, kai yra tokie valstybės poreikiai, tai yra tai, ko reikia?“, – sakė G. Šimkus.
Jo manymu, galėtų būti peržiūrėtos ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatos darbdavių bei giminaičių dovanoms, loterijų laimėjimams, nes dėl jų valstybė netenka 120–130 milijonų eurų.
„Planuojant biudžetą labai svarbu, kaip ir žmogui, pirmiausia susiskaičiuoti labai aiškiai pajamas, pažiūrėti, kur galima gauti daugiau, ir tada planuoti išlaidas“, – „Dienos temoje“ sakė Lietuvos banko vadovas.
Kaip rašė BNS, trijų valdančiųjų partijų – socialdemokratų, „valstiečių“ ir demokratų – suburta speciali darbo grupė, antradienį antrą kartą svarsčiusi kitų metų valstybės biudžeto projektą bei pasiūlymus, kaip didinti pajamas, žadėjo siūlyti koalicijos tarybai naikinti ar koreguoti kai kurias mokesčių lengvatas, tačiau konkrečių pasiūlymų neatskleidė.
Tačiau trečiadienį valdančiųjų taryba šių siūlymų, tikėtina, nesvarstė ir sutarė apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius, sparčiau didinti tabako ir alkoholio akcizus.
Kitąmet planuojamas valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Europiniai Mastrichto kriterijai numato atitinkamai 3 proc. ir 60 proc. ribas.
(be temos)
(be temos)