Gąsdina: prieš dvidešimt metų įvykęs scenarijus vėl pasikartos Pereiti į pagrindinį turinį

Gąsdina: prieš dvidešimt metų įvykęs scenarijus vėl pasikartos

2026-11-16 10:52

Valdžios išlaidavimas paskatino kalbas, kad, kai bus išrinkta nauja valdžia, šiai nori nenori teks didinti pridėtinės vertės mokestį. Ekonomistai aiškina, jei socdemai dabar nesusiims, vėliau kitos išeities ir nebus. O konservatoriai ir liberalai jau dabar gąsdina, kad scenarijus, įvykęs prieš dvidešimt metų, neva vėl pasikartos.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span>Gąsdina: prieš dvidešimt metų įvykęs scenarijus vėl pasikartos</span>
Gąsdina: prieš dvidešimt metų įvykęs scenarijus vėl pasikartos / J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Pridėtinės vertės mokestis paskutinį kartą didintas 2009-aisiais. Iš pradžių vienu, po pusmečio – dar 2 procentiniais punktais, iki 21 procento.

Tąkart Andriaus Kubiliaus Vyriausybė aiškino – tik laikinai.

„PVM mokesčio padidinimas, kurio dabar siekia ir kaimyninės valstybės – Latvija, Estija, Lenkija, – esant tokioms defliacijos sąlygoms, na, jis nėra kuo nors labai ypatingas“, – tuomet sakė A. Kubilius.

Šis „laikinai“ tęsiasi jau septynioliktus metus. Klausimas – ar tokių priemonių griebtis neteks vėl?

„Atėjusi nauja Vyriausybė gali ištraukti zuikį iš kepurės ir pasakyti – opa. Kaip padarė estai. Estijoje PVM – 24 procentai“, – aiškino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įrašas:

Opoziciją neva kamuoja bloga nuojauta.

„Praėjo lygiai 20 metų, scenarijus kartojasi – Vilija Blinkevičiūtė, Inga Ruginienė, dosnumas, šeimos paketai, o visi mato, kad ekonomikos sulėtėjimas visiškai ne už kalnų“, – teigė Seimo narys Simonas Gentvilas.

Tąkart socialdemokratai neigė, kad artinasi sunkūs laikai. Nelabai ir dabar aišku, ką valdantieji iš tiesų daro. Dėl biudžeto susitarti negali net tarpusavyje.

„Yra to nerimo, kad viską bandoma nuspirti kitai Vyriausybei ir jokių nepopuliarių sprendimų iki Seimo rinkimų nenorima imtis“, – komentavo Seimo narė Gintarė Skaistė.

Socdemai atsikerta, kad valstybės skola augti pradėjo ne šiemet.

„Mes, lietuviai, tiesiog mėgstame gyventi fataliniais laikais. Va, kažkas įvyks, pasaulio griūtis ar dar kažkas... Na, neįvyks pasaulio griūtis“, – tikino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Lietuvos bankas politines aistras ramina.

„Ne, aš manau, kad lyginti su krize čia tikrai negalime, nes mes nekalbame apie krizę. Mes kalbame apie sumažėsiančią fiskalinę erdvę reaguoti, jeigu krizė nutiktų“, – aiškino Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Tačiau ragina kuo greičiau peržiūrėti mokesčius, pavyzdžiui, ekologinius ir nekilnojamojo turto, bei atsisakyti lengvatų. Apie tą patį kalba ir Valstybės kontrolė.

Tačiau kai turėjo progą, nei konservatoriai, nei socdemai tokių sprendimų nepriėmė.

„Auganti įtampa dėl augančių palūkanų išlaidų kuria neišvengiamybę, kad mes turėsime grįžti prie fiskalinės drausmės“, – pabrėžė G. Šimkus.

Kad Lietuva netaškytų surinktų milijardų palūkanoms, valdžia biudžetą į vėžes turėtų grąžinti per artimiausius trejus metus.

„Nėra aiškaus plano, kaip mes grįšime prie 3 procentų deficito. Tai čia yra problema“, – teigė finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Kol kas premjeras Mindaugas Sinkevičius apie planą tik galvoja.

„Mes galvojame nuosekliai apie planą ir kalbėjome, kokios trukmės tas planas turėtų būti. Tai pamąstymai sutampa, kad tai yra ilgalaikis planas – iki 2034–2035 metų“, – aiškino M. Sinkevičius.

Sunkiai sekasi sugalvoti, kaip deficitą sumažinti 1 procentu. Kas bus, jei reikės kamšyti dvigubai didesnę skylę?

„Apie tai, ką kalbame, smulkūs mokestėliai tikrai neišspręs“, – sakė M. Dubnikovas.

O argumentas, kad kitos šalys išlaidaus dar labiau, ekonomistų neįtikina.

„Mes esame tiesiog pikinėje stadijoje, ir kai ekonomika yra pike, prasminga per daug neišlaidauti, nes tų lėšų reikės daugiau, kai mes nusileisime nuo to kalnelio“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Anot Valstybės kontrolės, po trejų metų Lietuvos deficitas priartės prie 6 procentų. O tai reiškia – 2 milijardus valstybė išleis ne pensijoms, mokykloms ar keliams, o palūkanoms.

Jei valdžia nesusiims dabar, kitai nebus kur dingti.

„Ar tai socdemai, ar konservatoriai, ar valstiečiai, ar dar kas nors – eidamas į rinkimus tu matai, kokia situacija. Ir tu turi turėti planą, kaip tu gyvensi tuos ketverius metus, ką tu darysi“, – aiškino A. Sysas.

Anot Ž. Maurico, pridėtinės vertės mokestį didinti teks.

„Mes galime būti priversti imtis radikalių priemonių jau vėliau, gal net radikalesnių, negu ėmėsi estai“, – perspėjo Ž. Mauricas.

Pavyzdžiui, kad kitąmet biudžeto deficitas įtilptų į rėmus, PVM tarifą reikėtų didinti iki 23 procentų. Toks dabar yra Lenkijoje.

Tai, dėl ko dabar sutarta – apmokestinti energetikos įmonių viršpelniai, didesni akcizai alkoholiui ir rūkalams bei padidinti cukraus ir azartinių lošimų mokesčiai, – deficitą sumažintų maždaug viena dešimtąja procentinio punkto.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Nevok

Jeigu esantys prie lovio mažiau vogtų, visiems visko užtektų.
1
0
o

ta prasme gryz Kubilius su Simonyte ir visus vel paleis ubagais. Infliacija jau panasi, belieka laukti kitu rinkimu kai zmones nubalsuos vel uz savo budelius.
1
-1
jo

Simonyte iseidama neadekvaciai saviem pakele atlyginimus o dabartine valdzia mums pakels mokescius, kad galetu Simonytes islaikytiniams moketi beprotiskus atlyginimus.
1
-1
Visi komentarai (32)

Daugiau naujienų