G. Skaistė: Vyriausybė ėmėsi visų veiksmų tam, kad gyventojų perkamoji galia nemažėtų

„Vyriausybė reagavo numatydama infliacijos projekcijas, sudarydama valstybės biudžetą. Vyriausybė padarė viską, kad žmonių pajamos būtų augančios greičiau, nei auga kainos. Tai reiškia, kad vidutinė pensija auga 12 proc., minimali mėnesinė alga 13,5 proc., kai prognozuojama vidutinė metinė infliacija kitais metais yra 4 proc. Manau, kad Vyriausybė ėmėsi visų veiksmų tam, kad žmonės patys galėtų nuspręsti, kokius produktus jie nori pirkti ir perkamoji galia nemažėtų“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Skaistė.

Pasak jos, bandymai taikyti mokestines lengvatas pagal konkrečius prekių ir paslaugų segmentus, būtų neteisingi.

„Bet kokie mažesnių tarifų nustatymo rinkiniai vienai ar kitai prekių grupei būtų tiesiog diskriminavimas, nes žmonės, manau, turėtų patys rinktis, ką jie nori pirkti“, – tikino ji.

Ministrė taip pat atkreipia dėmesį, kad remiantis Europos centrinio banko (ECB) prognozėmis, infliacija eurozonoje turėtų imti mažėti pasibaigus šildymo sezonui.

„ES finansų ministrų tarybos posėdyje svarstėme infliacijos pokyčius. ECB pristatė savo matymą ir jų nuomone kitų metų viduryje infliacija turėtų nusistovėti, lygis kitais metais turėtų būti mažesnis, negu šiais metais. Didžioji dalis kainų augimo ateina iš energijos kainų augimo. Matome iš ateities energijos pirkimo sandorių, kurie yra sudaryti šiandien, matome, kad energetikos kainos yra linkusios mažėti, todėl tikėtina, kad pasibaigus šildymo sezonui visgi kainos stabilizuosis ir turėtų pradėti mažėti“, – mano G. Skaistė.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dienraščiui „Kauno diena“ teigė, kad šalyje vis sparčiau augant infliacijai, Seime priimti sprendimai, didinantys gyventojų pajamas, yra nepakankami sprendžiant kainų augimo problemą. Todėl jis paragino Ministrų kabinetą imtis veiksmų, kurie prisidėtų prie infliacijos mažinimo konkrečiuose prekių ir paslaugų sektoriuose.

Prezidentas mano, kad gyventojų pajamų didinimas nėra pakankamas būdas įveikti kainų kilimo iššūkius, kadangi nesiimant papildomų, į infliacijos mažinimą orientuotų priemonių, socialinė atskirtis šalyje ir toliau nemažėtų.

Gruodžio mėnesį Lietuvos bankas paskelbė dvigubai didesnes šių metų infliacijos prognozes, siekiančias 5,1 proc. Savo ruožtu Finansų ministerija skaičiuoja, kad ateinančiais metais, stabilizavusis energetinių žaliavų kainoms, vidutinė metinė infliacija turėtų lėtėti iki 4 proc.