- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad naujų „antiinfliacinių“ priemonių įvedimo galimybes ir poreikį būtina įvertinti tiek per gyventojų perkamosios galios palaikymo, tiek ir brangstančios valstybės skolos kaštų aspektus.
Nors kai kurie opozicijos atstovai tvirtina, kad mąstymas, jog itin aukštos infliacijos kontekste pirmiausiai reikėtų rūpintis biudžeto deficitu, apskritai turėtų būti „baustinas“, finansų ministrė pabrėžia, jog valstybės išlaidas didinantys sprendimai turi būti „subalansuoti“.
„Visos dedamosios yra svarbios. Tame tarpe svarbus ir socialinis aspektas, kad išsaugotume žmonių perkamąją galią ir padarytume, jog pažeidžiamiausioms grupėms tas infliacijos poveikis būtų kiek įmanoma mažesnis. Bet tuo pačiu reikia turėti omenyje, kad visos papildomos priemonės yra brangios ir mes turime užtikrinti fiskalinį tvarumą“, – trečiadienį Eltai sakė G. Skaistė.
Sprendimai, skirti suvaldyti šiuo metu dėl spartaus kainų augimo kylančius iššūkius, negali būti priimami, kainą už juos tiesiog nukeliant į ateitį, akcentuoja ministrė.
„Svarbu užtikrinti, kad ateities kartos nebūtų įpareigotos mokėti pernelyg didelę kainą už dabarties sprendimus“, – tikino G. Skaistė.
Kai kuriems ekonomistams raginant neskubėti jau dabar priiminėti naujų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi tokie sprendimai dar labiau išaugintų ir taip jau brangstančią valstybės skolą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Rasa Budbergytė atkirto, kad mąstymas, jog dabartinėmis kainų augimo sąlygomis pirmiausiai reikėtų rūpintis valstybės deficitu – turėtų būti „baustinas“. Socialdemokratė tikina, kad ne valstybės skolos lygis nulemia tai, kiek geras ekonomines sąlygas turės šalies gyventojai.
Premjerė žada laikytis „atsargios fiskalinės politikos“
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad Vyriausybė kol kas neskuba pradėti diskusijos dėl naujų Seimo opozicijos inicijuojamų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas kitų metų biudžeto rengimui. Papildomų priemonių poreikis bus vertinamas tuomet, kai bus sudėliotas 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas, tvirtina ji.
Anot premjerės, dabar Vyriausybės užduotis nėra „rautis nuo galvos plaukus“, o tinkamai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui ir suplanuoti pagrindinius biudžeto prioritetus pagal turimą informaciją.
Euro zonos pinigų politikos formuotojams pradėjus didinti bazines palūkanų normas, išaugo ir Lietuvos skolinimosi kaštai, todėl ministrė pirmininkė tvirtina, jog Vyriausybė ketina laikytis „atsargios fiskalinės politikos“.
„Auganti kaina už valstybės skolą yra vienas iš svarbių signalų, kad mes negalime tiesiog įsivaizduoti, jog išleisime daugiau, negu uždirbame, nes skola mums kainuoja nulį“, – praėjusią savaitę sakė I. Šimonytė.
Nors Europos Sąjungos šalims narėms šiuo metu nėra taikomi Mastrichto kriterijai, ribojantys šalies deficitą, I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad prie jų anksčiau ar vėliau bus grįžtama. Todėl, anot premjerės, biudžeto išlaidos tikrai nebus didinamos „vien dėl to, kad artėja rinkiminiai metai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka5
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.2
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų3
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
M. Skuodis Singapūre su vietos politikais, verslu aptars glaudesnį šalių bendradarbiavimą1
Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį vyksta į Singapūrą, kur susitikime su šios šalies ministrais ir verslo atstovais aptars glaudesnį šalių bendradarbiavimą transporto, telekomunikacijų ir inovacijų sektoriuose. ...
-
M. Navickienė Jonavoje atidarys regioninį karjeros centrą3
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį Jonavoje atidarys Užimtumo tarnybos regioninį karjeros centrą. ...
-
Naujas mokestis piktina gyventojus: daliai tenka susimokėti ir papildomą šimtą eurų22
Gyventojai piktinasi išaugusiais mokesčiais už notarų paslaugas. Tačiau notarai skėsčioja rankomis, mat papildomais mokesčiais gyventojus apkrovė Registrų centras, o šie esą tik įpareigoti valstybinei įmonei tuos pinigus surinkti. Ank...
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų3
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...