- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte.
„Į Emyratus vyksiu, nes nebuvau ten tiesiog“, – sakė praeivis.
„Mes atostogausime Nidoje gegužės pabaigoje. Turime galimybę šiemet atostogauti, kai dar nesibaigę mokslo metai“, – planais dalijosi mergina.
„Matyt, ne Lietuvoje. Nes svetur yra kur kas pigiau, maloniau, daug saulės, šiltas vanduo“, – apie mėgstamas atostogas pasakojo vilnietė.
Toliau LNK žurnalistas pokalbį tęsė su A. Adomaityte.
– Jūs atlikote apklausą, skelbiate, kad dauguma lietuvių šiemet atostogaus nebe svetur, o rinksis Lietuvą.
– Taip, iš tikrųjų praktiškai pusė lietuvių poilsiaus Lietuvoje ir tai nėra kažkokia išskirtinė tendencija. Mes apklausą darėme penkiolikoje Europos šalių, tai tikrai dauguma europiečių renkasi poilsį savo šalyje. Populiariausia kryptis tarp lietuvių šiemet yra Lenkija. Iš tikrųjų šitą tendenciją mes matėme ir pernai. Mes matome, kad ji lenkia ir visų pamėgtą Turkiją.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kokie tai žmonės konkrečiai? Gal mes čia kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, kurie liks Lietuvoje?
– Iš tikrųjų daugiausia į užsienį vyksta jauni žmonės, tokie visiški jaunuoliai 18–24 metų. Jau vyresni žmonės su šeimomis renkasi poilsį Lietuvoje. O, deja, neišvykti svetur ir tiesiog laisvą laiką leisti namuose daugiausia sako galintys senjorai.
– O kada jau lietuviai nori peržengti savo namų slenkstį ir keliauti į užsienį ar savo atostogas leisti Lietuvoje? Nes ir dabar oras labai geras, atrodo, galėtume atostogauti. Tai koks mėnuo? Ar vis dar išlieka populiariausi vasaros mėnesiai?
– Vis dėlto, taip. Liepa, rugpjūtis yra tradiciniai mėnesiai. Pastebime tendencijų, kad pietų europiečiai – ispanai, italai, vokiškai kalbančių šalių gyventojai – yra linkę labiau planuoti atostogas pavasarį arba rudens pradžioje.
– Žinome, kad lietuviai labai mėgsta keliauti į Graikiją, Egiptą, Tunisą Turkiją, renkasi „viskas įskaičiuota“. Kiek kalbėjausi su kelionių organizatoriais, tai pilni lėktuvai turėtų šiemet išskristi. Bet, kaip suprantu, jūsų apklausa rodo, kad vis mažiau lietuvių nori tokių atostogų, nori rinktis laukinę gamtą, yra išsiilgę tikrų patirčių.
– Mes iš tikrųjų klausėme, koks atostogų potyris yra tas, kurio labiausiai laukia. Tai lietuvių, kaip ir kitų europiečių, esminis atostogų momentas yra pamatyti lankytinus objektus, įdomią architektūrą ir paragauti vietinio maisto. Ir tik trečioje vietoje buvo tas „viskas įskaičiuota“ viešbutis. Įdomu tai, kad lietuviai buvo tarp mažiausių tokio pasirinkimo fanų ir prioritetą teikia kitiems dalykams. Kaip ir minėjau, tas, kas lietuvius labiausiai išskyrė apklausoje, tai yra meilė gamtai ir ypač stovyklavimui prie vandens telkinių, kelionės kemperiais.
– Ir laukinėje gamtoje, ir viešbutyje atostogos gali būti ne tik džiaugsmingos, bet ir su netikėtumais. Tai ko baiminasi lietuviai?
– Taip, natūralu, kad atostogos kelia ir rūpesčių, ir nerimo. Lietuviams didžiausią nerimą kelia tai, kad būtų geras oras, kad nebūtų jokių gamtos stichijų. Kiti europiečiai, kurie gal labiau pripratę prie gero oro, tai dėl jo mažiau ir jaudinasi. Ir visi tikrai jaudinasi dėl sukčių kelionėje, į kurių pinkles gali pakliūti, dėl įvairiausių nepatogumų oro uostuose, dėl vėluojančio ar dingusio bagažo.
– Bet, kita vertus, netikėtumai gali būti ir džiaugsmingi, nes tai yra nuotykis.
– Taip, dalis žmonių gana pozityviai vertina keliones. Tai buvo vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Jie sako, kad kelionė yra susijus su nuotykiais ir, kas benutiktų, neleis jiems sugadinti tos atostogų nuotaikos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP11
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...