- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurios šalys, pavyzdžiui Lenkija ar Vokietija, nusprendė laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui, tam, kad vartotojams būtų lengviau išgyventi šį nelengvą kainų augimo metą. Lietuva kol kas tokių priemonių nesiima, praneša LNK.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškino, kad nors Lietuva ir nesumažino PVM maistui, bet gyventojų likimo valiai nepaliko.
„Nesakyčiau, kad Lietuva nieko nedaro, nes Vyriausybė, įvertinusi energijos kainų šuolį ir infliacijos augimą, rengdama šių metų valstybės biudžetą, numatė daugiau nei 1 mlrd. eurų tam, kad gyventojų pajamų augimas būtų spartesnis nei auga kainos. Buvo ir minimali mėnesinė alga padidinta 13,5 proc., neapmokestinamas pajamų dydis – 15 proc., pensijos augo 12 proc., mokytojų atlyginimai kiekvienam – apie 100 eurų į rankas. Tas pasijautimas turėtų būti per pajamas. Mūsų strategija yra, kad pajamų augimas būtų spartesnis nei infliacija“, – komentavo G. Skaistė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Neapmokestinamas pajamų dydis paliečia 73 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tikėtina, kad pasijautimas pajamose tikrai bus daugeliui. Taip pat yra sprendimų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų, kuriems apie 10 proc. augo darbo užmokestis. Ypač tai jausis mokytojams, medikams, pareigūnams, kas išties ir yra mūsų vidurinioji klasė. Man atrodo, kad Vyriausybės sprendimas didinti pajamas sparčiau, nei auga infliacija, yra teisingas, atsižvelgiant į praktiką, kokią esame turėję. Ir Europos Komisija ne kartą yra pasakiusi, kad tokiose mažose atvirose ekonomikose kaip Lietuva PVM lengvatos nereguliuojamuose sektoriuose dažniausiai nusėda ne mažesnėse kainose, o tampa papildomu pelnu perpardavėjams, šiuo atveju tai būtų didieji prekybos centrai“, – sakė G. Skaistė.
„Lietuviai parduotuvėse maistui per metus išleidžia apie 6,5–7 mlrd. eurų. Jeigu perskaičiuotume, kad per biudžetą yra perskirstoma apie trečdalį visos tos sumos, tai natūralu, kad viešiesiems finansams tai būtų milžiniška suma. Tuomet įgyvendinti tiek ir švietimo susitarimus, tiek ir darbo užmokesčio didinimo strategijas būtų itin sudėtinga“, – teigė finansų ministrė.
Esą gali būti, kad gyventojai ims masiškai apsipirkinėti Lenkijos maisto parduotuvėse.
„Yra buvę periodų Lietuvoje, kuomet gyventojai keliaudavo į kaimynines valstybes, bet, vertinant masto efektą, kiek tai yra didelės apimties veiksmai, tai iki 5 proc. viso to, ką lietuviai išleidžia maistui, jie išleidžia kaimyninėse valstybėse. Išties, skaičiai nėra tokie dideli, kiek apie tai kalbama. Kadangi lietuviai maistui išleidžia apie 6,5–7 mlrd., tai apie 300–400 mln. galėtų būti išleista kaimyninėse valstybėse. Perkeliant tai į biudžeto pajamas, natūralu, kad netekimai yra gerokai mažesni, negu jie būtų kitu atveju“, – kalbėjo ji.
Gintarė Skaistė. / J. Kalinsko / BNS nuotr.
„Kainas Lenkijoje lemia tikrai ne vien PVM lengvata, bet taip pat ir rinkos dydis, zloto kursas. Mums su Lenkija konkuruoti kainomis yra beveik neįmanoma. Tas pats yra ne tik mums, bet ir visoms kitoms Lenkijos kaimynėms. Lenkija turi papildomų priemonių, kurių neturi Lietuva. Lietuva vadovaujasi tuo, ką jai pasako Europos centrinis bankas ir kokią monitarinę politiką visai Europai bendrai“, – aiškino G. Skaistė.
Ekonomistų manymu, perkamoji Lietuvos gyventojų galia augs, nepaisant rekordinės infliacijos.
G. Skaistė atskleidė, kokios dar planuojamos priemonės infliacijai atremti.
„Vyriausybė šiuo metu svarsto priemones, kaip sumažinti energijos kainų krizės poveikį. Matome, kad šildymo kainos išties žmonėms yra didelės, sąskaitos yra didelės. Šiuo metu svarstome ir su Europos Komisija kalbamės, kokios priemonės galėtų būti taikomos būtent šiam šildymo sezonui, kad padėtume žmonėms pergyventi šitą energijos kainų krizę“, – šnekėjo ji.
„Natūralu, kad reikia skaičiuoti ir įvertinti, kad po šildymo sezono srautai bus kitokie. Yra įvairiausių pasiūlymų, ir Vilniaus savivaldybė yra pasiūliusi kainų išdėstymą per ilgesnį laikotarpį tam, kad šuolis nebūtų toks didelis. Kaip minėjau, Vyriausybė taip pat svarsto tam tikras priemones, kurios galėtų padėti išgyventi šį šildymo sezoną. Artimiausiu metu Vyriausybė savo pasiūlymus pateiks“, – sakė G. Skaistė.
„Vyriausybės strategija buvo didinti pajamas sparčiau nei auga infliacija. Matome, kad vidutinis darbo užmokestis, prognozuojamas 2022 metams, auga 9 proc., vidutinė metinė infliacija planuojama 4 proc. Natūralu, kad, ekonomistų manymu, perkamoji Lietuvos gyventojų galia augs, nepaisant rekordinės infliacijos“, – teigė G. Skaistė.
„Tikėtina, kad kainų augimas turėtų stabilizuotis maždaug vasario ar kovo mėnesiais. Tuomet nebe taip sparčiai augs“, – tikino finansų ministrė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į LB valdybą siūlomos J. Varanauskienė ir J. Šaučiūnienė
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė prezidentui dvi kandidatūras į centrinio banko valdybą – į ją siūloma paskirti „Sodros“ vadovę Julitą Varanauskienę ir LB Korporatyvinių paslaugų departament...
-
A. Zananavičius: teigiamai vertiname sprendimą riboti dujų importą iš Rusijos3
Lietuva labai palankiai vertina sprendimą Europos Sąjungos (ES) valstybėms leisti riboti gamtinių dujų importą iš Rusijos, pareiškė antradienį ES Energetikos taryboje dalyvavęs energetikos viceministras Albinas Zananavičius. ...
-
„Darbiečiai“ įžvelgia landų siūlyme drausti savarankiškai dirbančiųjų nedarbą
Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms siūlant savarankiškai dirbančius gyventojus įtraukti į nedarbo draudimo sistemą, opozicijai priklausantys „darbiečiai“ mato galimų landų. ...
-
Lietuvos bankas: per dvi savaites indėlių palūkanas padidino 12 kredito įstaigų
Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje indėlių palūkanas padidino 12 bankų bei kitų kredito įstaigų, skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
Lietuvos banko prognozės ekonomistams atrodo keistai: tai svajonės1
Kai Lietuvos ekonomistai vis dar kalba apie laukiančius įtemptus laikus, Lietuvos bankas ramina – blogiausia jau praeityje. Prognozuojama, kad jau kitą pusmetį šalies ūkis augs, praneša LNK. ...
-
G. Skaistė pasakė, dėl kokių priežasčių didėtų NPD
Siekiant priartinti minimalią mėnesio algą (MMA) prie neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kitąmet pastarasis bus didinamas, jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams ir biudžete atsiras tam galimybių, sako finansų ...
-
Įvardijo, kas lėmė pakitusią G. Nausėdos poziciją dėl savarankiškai dirbančiųjų1
Prezidento Gitano Nausėdos pozicija dėl individualios veiklos apmokestinimo per kelerius pastaruosius metus pasikeitė, pripažįsta jo patarėjas Vaidas Augustinavičius. Anot jo, tai lėmė nauja mokesčių aplinka ir geopolitinė situacija. ...
-
JT komitetas rekomenduoja Lietuvai peržiūrėti sprendimus dėl baltarusiškų trąšų tranzito9
Jungtinių Tautų (JT) komitetas, argumentuodamas trąšų trūkumu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, paragino Lietuvą peržiūrėti sprendimus dėl baltarusiškų trąšų tranzito draudimo. ...
-
Premjerė kol kas nevertina A. Armonaitės mokesčių pasiūlymų1
Premjerė Ingrida Šimonytė kol kas nevertina ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pateiktų mokesčių pasiūlymų – anot premjerės, jei diskusijų laikui pasibaigus dar liks klausimų, tuomet jie bus sprendžiami. ...
-
Ekonomistas – apie toliau kilsiančias kainas ir laukiančią algų krizę4
Ekonomistai nemano, kad greitu metu gyvensime geriau. Esą koją pastorinti piniginę kiš gyventojų turimos paskolos ir kylantis EURIBOR, o paslaugų kainos atvirkščiai – nemažės, o tik dar labiau kils. Apie tai pokalbis su ekonomistu A...