G. Skaistė: mums su Lenkija konkuruoti kainomis yra beveik neįmanoma

Finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškino, kad nors Lietuva ir nesumažino PVM maistui, bet gyventojų likimo valiai nepaliko.

„Nesakyčiau, kad Lietuva nieko nedaro, nes Vyriausybė, įvertinusi energijos kainų šuolį ir infliacijos augimą, rengdama šių metų valstybės biudžetą, numatė daugiau nei 1 mlrd. eurų tam, kad gyventojų pajamų augimas būtų spartesnis nei auga kainos. Buvo ir minimali mėnesinė alga padidinta 13,5 proc., neapmokestinamas pajamų dydis – 15 proc., pensijos augo 12 proc., mokytojų atlyginimai kiekvienam – apie 100 eurų į rankas. Tas pasijautimas turėtų būti per pajamas. Mūsų strategija yra, kad pajamų augimas būtų spartesnis nei infliacija“, – komentavo G. Skaistė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Neapmokestinamas pajamų dydis paliečia 73 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tikėtina, kad pasijautimas pajamose tikrai bus daugeliui. Taip pat yra sprendimų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų, kuriems apie 10 proc. augo darbo užmokestis. Ypač tai jausis mokytojams, medikams, pareigūnams, kas išties ir yra mūsų vidurinioji klasė. Man atrodo, kad Vyriausybės sprendimas didinti pajamas sparčiau, nei auga infliacija, yra teisingas, atsižvelgiant į praktiką, kokią esame turėję. Ir Europos Komisija ne kartą yra pasakiusi, kad tokiose mažose atvirose ekonomikose kaip Lietuva PVM lengvatos nereguliuojamuose sektoriuose dažniausiai nusėda ne mažesnėse kainose, o tampa papildomu pelnu perpardavėjams, šiuo atveju tai būtų didieji prekybos centrai“, – sakė G. Skaistė.

„Lietuviai parduotuvėse maistui per metus išleidžia apie 6,5–7 mlrd. eurų. Jeigu perskaičiuotume, kad per biudžetą yra perskirstoma apie trečdalį visos tos sumos, tai natūralu, kad viešiesiems finansams tai būtų milžiniška suma. Tuomet įgyvendinti tiek ir švietimo susitarimus, tiek ir darbo užmokesčio didinimo strategijas būtų itin sudėtinga“, – teigė finansų ministrė.

Esą gali būti, kad gyventojai ims masiškai apsipirkinėti Lenkijos maisto parduotuvėse.

„Yra buvę periodų Lietuvoje, kuomet gyventojai keliaudavo į kaimynines valstybes, bet, vertinant masto efektą, kiek tai yra didelės apimties veiksmai, tai iki 5 proc. viso to, ką lietuviai išleidžia maistui, jie išleidžia kaimyninėse valstybėse. Išties, skaičiai nėra tokie dideli, kiek apie tai kalbama. Kadangi lietuviai maistui išleidžia apie 6,5–7 mlrd., tai apie 300–400 mln. galėtų būti išleista kaimyninėse valstybėse. Perkeliant tai į biudžeto pajamas, natūralu, kad netekimai yra gerokai mažesni, negu jie būtų kitu atveju“, – kalbėjo ji.

Gintarė Skaistė. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

„Kainas Lenkijoje lemia tikrai ne vien PVM lengvata, bet taip pat ir rinkos dydis, zloto kursas. Mums su Lenkija konkuruoti kainomis yra beveik neįmanoma. Tas pats yra ne tik mums, bet ir visoms kitoms Lenkijos kaimynėms. Lenkija turi papildomų priemonių, kurių neturi Lietuva. Lietuva vadovaujasi tuo, ką jai pasako Europos centrinis bankas ir kokią monitarinę politiką visai Europai bendrai“, – aiškino G. Skaistė.

Ekonomistų manymu, perkamoji Lietuvos gyventojų galia augs, nepaisant rekordinės infliacijos.

G. Skaistė atskleidė, kokios dar planuojamos priemonės infliacijai atremti.

„Vyriausybė šiuo metu svarsto priemones, kaip sumažinti energijos kainų krizės poveikį. Matome, kad šildymo kainos išties žmonėms yra didelės, sąskaitos yra didelės. Šiuo metu svarstome ir su Europos Komisija kalbamės, kokios priemonės galėtų būti taikomos būtent šiam šildymo sezonui, kad padėtume žmonėms pergyventi šitą energijos kainų krizę“, – šnekėjo ji.

„Natūralu, kad reikia skaičiuoti ir įvertinti, kad po šildymo sezono srautai bus kitokie. Yra įvairiausių pasiūlymų, ir Vilniaus savivaldybė yra pasiūliusi kainų išdėstymą per ilgesnį laikotarpį tam, kad šuolis nebūtų toks didelis. Kaip minėjau, Vyriausybė taip pat svarsto tam tikras priemones, kurios galėtų padėti išgyventi šį šildymo sezoną. Artimiausiu metu Vyriausybė savo pasiūlymus pateiks“, – sakė G. Skaistė.

„Vyriausybės strategija buvo didinti pajamas sparčiau nei auga infliacija. Matome, kad vidutinis darbo užmokestis, prognozuojamas 2022 metams, auga 9 proc., vidutinė metinė infliacija planuojama 4 proc. Natūralu, kad, ekonomistų manymu, perkamoji Lietuvos gyventojų galia augs, nepaisant rekordinės infliacijos“, – teigė G. Skaistė.

„Tikėtina, kad kainų augimas turėtų stabilizuotis maždaug vasario ar kovo mėnesiais. Tuomet nebe taip sparčiai augs“, – tikino finansų ministrė.