- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kol kas yra visiškai neapibrėžtas procesas, kaip būtų galima įšaldytas Rusijos lėšas panaudoti Ukrainos atstatymui. Pasak jos, iki šiol reparacijos būdavo po to, kai šalis pralaimi karą, ir tuomet yra išsireikalaujami pinigai už jos kare padarytą žalą.
„Šiuo atveju aktyvai yra sankcijas įgyvendinančiose valstybėse, tai reiškia, kad tie pinigai galimai galėtų būti panaudojami, nes jie nėra Rusijos teritorijoje, švelniai tariant. Tos karinės reparacijos galėtų būti paimtos iš Rusijos už padaromą žalą Ukrainoje, tačiau tai yra kol kas teisiškai nereglamentuotas procesas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
Ministrė išskyrė, kad labai svarbu, jog tiek Lietuva, tiek Lenkija yra tarp valstybių, kurios sako, jog užšaldyti Rusijos aktyvai turėtų būti panaudojami Ukrainos atstatymui. Anot jos, Europos Komisija (EK) turi ieškoti teisinių pagrindų, o jeigu jų nėra, sukurti naujus mechanizmus, kaip tie pinigai galėtų būti panaudojami.
„Reikalingos milžiniškos lėšos, iš kur jas paimti, šiandien yra visiškai atviras klausimas. Kol kas, ką šalys narės yra padariusios tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Jungtinės Amerikos Valstijos per įvairias tarptautines finansines institucijas, kaip Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, tai yra renkami pinigai tiesiog šiandieninei Ukrainos vyriausybei palaikyti“, – sakė finansų ministrė.
„Karo metu renkama daug mažiau mokesčių, kad tiek skolos aptarnavimas vyktų, tiek atlyginimai, pensijos būtų mokamos žmonėms, kurie šiuo metu yra Ukrainoje“, – pridūrė ji.
Politikė tvirtina, kad užšaldytos Rusijos lėšos galėtų smarkiai prisidėti prie to, kad Ukraina būtų atstatyta, tačiau kol kas nėra aišku, kaip tą įgyvendinti.
„Kalbant apie atstatymo pinigus, kol kas aiškaus nusistatymo, iš kur tie pinigai galėtų būti paimti, aiškaus mechanizmo šiandien dar nėra. Rusiški užšaldyti archyvai tikrai galėtų būti solidus pagrindas šio naujo fondo kūrimui“, – tikino finansų ministrė.
Praeitą savaitę ECOFIN posėdyje Briuselyje dalyvavusi finansų ministrė G. Skaistė inicijavo bendrą Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Slovakijos finansų ministrų pareiškimą, kuriame ragino įšaldytą rusišką turtą panaudoti kaip vieną iš pagrindinių šaltinių Ukrainos atstatymui po karo.
Anot G. Skaistės, tarptautinė bendruomenė turi aiškiai parodyti, jog Rusijos karinė agresija nėra toleruojama ir kad agresorei reikės padengti Ukrainai padarytą žalą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...