G. Skaistė atmeta kritiką dėl visuotinio NT mokesčio

Tačiau finansų ministrė tvirtina, kad mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurios veiklos rezultatų pasigedo prezidentas, savo veiklą veikiausiai atnaujins antroje metų pusėje. Pasak jos, šiuo metu tiesiog laukiama aiškesnių ekonominės raidos projekcijų bei tolimesnės karo Ukrainoje eigos numatymo galimybių.

„Neatsisakome ambicijų rudenį grįžti su bendra mokesčių peržiūra ir tikėtina, kad visus pasiūlymus dėl platesnio mokesčių rato pateiksime rudens sesijoje, jeigu nebus kažkokių didesnių neapibrėžtumų ekonominėje plotmėje“, – Eltai teigė G. Skaistė.

Nors pati ministrė dar prieš keletą mėnesių kalbėjo, kad svarstyti ir priiminėti mokesčių reformą dabar ne laikas, kadangi šiandienėmis ekonominio neapibrėžtumo aplinkybėmis svarbiau spręsti, kaip sušvelninti infliacijos pasekmes, tačiau dabar ji tikina, jog šį vieną mokestį būtina įvesti, norint atverti savivaldybėms skolinimosi galimybes.

Pasak jos, siekiant, kad sprendimas dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo būtų kompleksinis, savivaldybėms būtinos tiek papildomas skolinimosi galimybės, tiek pajamų šaltiniai.

„Šiuo atveju buvo padaryta išimtis tiesiog todėl, kad buvo teikiamas siūlymas dėl konstitucinio fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymo pakeitimo, kuris numato platesnes savivaldybių skolinimosi galimybes ir natūralu, kad papildomas skolinimasis turi būti susijęs ir su tvariais pajamų šaltiniais. Šiuo atveju tai yra nekilnojamojo turto mokesčio peržiūra“, – aiškino ji.

Tuo metu opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė remiąs iniciatyvą, kad visos iš NT mokesčio gaunamos lėšos būtų skiriamas savivaldybėms, tačiau, ekspremjero įsitikinimu, geopolitinės įtampos ir kainų augimo akivaizdoje bet kokiam mokesčių didinimui „visiškai netinkamas laikas“.

Tačiau finansų ministrė atkerta, kad ji dar visai neseniai iš opozicijos atstovų susilaukė kritikos, jog didinant valstybės išlaidas, lygiagrečiai nėra pasiūlomi tvarūs valstybės pajamų šaltiniai

„Tas pats Algirdas Butkevičius prieš savaitę kritikavo Vyriausybę, kuri pateikė biudžetą su papildomomis išlaidomis, kad trūksta mokestinių pasiūlymų. Tuomet, kai pateikėme mokestinius pasiūlymus, kurie įsigalios, pirmieji mokėjimai bus 2025 metais, tai sakoma, kad ne laiku. Tai kada tas laikas tada atsiranda?“, – retoriškai klausė G. Skaistė.

ELTA primena, kad nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.

Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais taip pat siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.