- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus tai vadina tik Vyriausybės siūlomo modelio patikslinimu.
Jo teigimu, būstas turėtų būti apmokestinamas pagal jo vertę, o ne atskirų miestų ar rajonų rodiklius.
„Lietuvos banko išeities taškas apskritai yra, kad tas pats nekilnojamo turto mokestis nebūtų apmokestinamas pagal savivaldybes, bet kad būtų apmokestinamas asmens turimas nekomercinis nekilnojamas turtas, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas tas vertikalus ir horizontalus teisingumas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.
„Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, jeigu gerai suprantu, labiau pateikė jau Finansų ministerijos siūlomo mokesčio sąrangoje tam tikrus patikslinimus – juos, be jokios abejonės, mes pasižiūrėsime, įvertinsime“, – pridūrė jis.
M. Lingė įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo, pasak jo, būtų kiek keičiamas Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktas NT mokesčio modelis, o savivaldybės būtų įgalintos susimodeliuoti mokestį pagal savo prioritetus.
Kartu jis siūlo įteisinti vienas plačias tiek komercinio, tiek gyvenamojo NT mokesčio tarifų „žirkles“ – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.
Tuo metu Vyriausybės siūlymu būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06 proc. mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 procento.
LB jau anksčiau yra sukritikavęs Vyriausybės siūlomą naują NT apmokestinimą, esą jis neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų.
„Gali nutikti taip, kad nepaisant tarifų ar kas juos nustato, kad Akmenėje (...) nekilnojamo turto vertė yra mažesnė negu kito asmens turimas turtas Vilniuje, bet Akmenėje jis sumokėtų didesnį mokestį nei Vilniuje. Ir, mūsų galva, yra socialinis neteisingumas“, – antradienį sakė G. Šimkus.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
G. Šimkus įsitikinęs, jog toks modelis yra tinkamas, užtektų tik jį patobulinti.
„Lietuvos banko siūlymas buvo iš tikrųjų pragmatiškas. Mes turime štai šitą nekilnojamo turto sąrangą, o tai ką reikėtų sukalibruoti – parametrus pritaikyti taip, kad jis veiktų kaip nekomercinio nekilnojamo turto mokestis“, – sakė G. Šimkus.
„Man atrodo, amerikiečiai turi neblogą posakį – don't fix what's not broken – netaisyk to, kas nesulauyta. Mano galva, reikia tiesiog pakalibruoti tai, ką turime“, – kalbėjo LB vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma didinti šalpos neįgalumo pensijas sunkią negalią turintiems žmonėms1
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siūlo didinti šalpos neįgalumo pensijas sunkią negalią turintiems žmonėms. ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,68 proc.2
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,68 proc. ...
-
Vilniečiams pradedami dalinti maisto atliekoms rūšiuoti skirti maišeliai ir talpos8
Artėjant netrukus įsigaliosiantiems atliekų rūšiavimo pokyčiams sostinėje, kuomet maisto atliekos turės būti rūšiuojamos atskirai, vilniečiai kviečiami nemokamai atsiimti jų rūšiavimui skirtus maišeliu ir talpas. ...
-
Griežtinant reikalavimus kriptorinkai siūloma daugiau galių suteikti FNTT
Siekiant sugriežtinti kriptovaliutų rinkos priežiūrą siūloma įmones įpareigoti nuolat išlaikyti 125 tūkst. eurų nuosavą kapitalą, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) suteikti teisę uždrausti pažeidėjams teikti paslaugas. ...
-
G. Nausėda: Baltijos šalių transporto jungčių nepakanka, reikia spartinti „Rail Baltica“
Pastangos padėti Rusijos užpultai Ukrainai išgabenti savo žemės ūkio produkciją atskleidė nepakankamas Baltijos šalių transporto galimybes, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Taline paraginęs spartinti europinės geležinkelio v...
-
Finansinis raštingumas šalyje žemesnis nei vidutinis: žmonės linkę gyventi šia diena1
Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė tvirtina, kad finansinio raštingumo lygyje šalies gyventojų rezultatai nesikeičia ir išlieka žemesni negu vidurkis. Taip pat, anot jos, tik ketu...
-
Viceministras: Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna
Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. Pasak jo, nors Lietuvą dar aplanko mažiau užsienio keliautojų nei iki 2019 m., šalies turizmo eksporto vertė, tikėtina, šiemet bus pan...
-
43 proc. gyventojų leidus pasiimtų pinigus iš pensijų fondų: tai – ne senjorai6
Leidus pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas anksčiau laiko, tai padarytų 43 proc. juose kaupiančių šalies gyventojų, rodo naujas tyrimas. Fondų valdytojai tikisi, kad tokie siūlymai nebus įteisinti ir neišbalansuos gerai vei...
-
Gamintojų kainos per metus sumažėjo 8,4 proc.
Gamintojų produkcijos kainos lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,4 proc., o be naftos produktų – 6,5 procento. ...
-
Ekonomistas: jokiu būdu nereikėtų užsukti „imigrantų kranelio“7
Ekonomistas Rimantas Rudzkis tvirtina, kad Lietuva neturėtų „užsukti imigrantų kranelio“, ypatingai atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį. Pasak jo, mes gauname migrantų srautą, kurį sudaro kokybiška darbo jėga, o jei...