- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria idėjai, kad koronaviruso krizės metu euro zonos šalys bendrai skolintųsi išleisdamos vadinamąsias koronaobligacijas.
„Aš visgi labiau esu linkęs žiūrėti į šitą instrumentą skeptiškai ir ieškoti kitų galimybių kaip būtų galima padėti bėdos ištiktoms šalims“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė G. Nausėda, atsakydamas į BNS klausimą.
Bendro skolinimosi priemonių siekia Pietų Europos šalys – Italija, Ispanija ir Prancūzija, jos teigia, kad toks solidarus žingsnis padėtų greičiau atgaivinti pramonę.
Tačiau Šiaurės valstybės, tokios kaip Nyderlandai ir Vokietija, nenori skolų suvienodinimo, kad mokesčių mokėtojams netektų mokėti už, jų nuomone, per didelį išlaidavimą pietuose.
Lietuvai Europos vadovų derybose atstovaujantis G. Nausėda iki šiol griežtos pozicijos nebuvo išsakęs, o šalies vadovo patarėjo ekonomikai ir finansų ministro vieši komentarai skyrėsi.
G. Nausėda pirmadienį sakė, kad šiuo metu reikėtų dėmesį sutelkti į kitus instrumentus – bendrą finansinės pagalbos fondą, vadinamąjį Europos stabilumo mechanizmą, plėsti galimybes skolintis pačioms šalims, lanksčiau taikyti valstybės pagalbos verslui formas.
Argumentuodamas nepritarimą koronaobligacijoms, G. Nausėda užsiminė apie praeities klaidas, bet jų nedetalizavo.
„Jeigu mes atidarome šitą šliuzą visiškai be jokių išankstinių sąlygų ir prielaidų, tai, žinote, tokių šliuzų atidarymas praeityje baigdavosi gana liūdnai ir mes turėtume pasimokyti iš tų praeities klaidų ir daryti viską protingai ir racionaliai“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Viliaus Šapokos teigimu, svarstoma, kad euroobligacijų emisija gali siekti nuo 500 mln. iki 2 mlrd. eurų.
„Be abejo, skolinimosi planai priklausys tiek nuo situacijos rinkose, tiek nuo padėties Lietuvoje, kaip mums seksis tvarkytis su koronaviruso krizės pasekmėmis“, – BNS sakė V. Šapoka.
Pirmadienį pranešta, kad Europos investicijų bankas (EIB) Vyriausybei skolina 700 mln. eurų, Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) ir Europos Tarybos vystymo bankas (ETVB) – po 400 mln. eurų.
Lietuva galėtų išleisti 0,5–2 mlrd. eurų
Pasak V. Šapokos, bankai skolina Lietuvai patraukliomis sąlygomis.
700 mln. eurų EIB paskolos trukmė ir palūkanų norma priklausys nuo padėties kapitalo rinkose, o 400 mln. eurų ŠIB paskolos palūkanos, pasak V. Šapokos, yra 0,35 punkto plius šešių mėnesių Euribor.
Vyriausybė kovo viduryje patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius3
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...