- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad Vyriausybė visuomenės akyse „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandalui suvaldyti rado „atpirkimo ožį“ – buvusį „Lietuvos geležinkelių“ (LG) direktorių Mantą Bartušką. Pasak valstybės vadovo, atsakomybę už nepasiruošimą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sankcijoms valstybinei Baltarusijos įmonei turėjo prisiimti Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos. Užuot tą padarius, pažymi G. Nausėda, ji buvo permesta nušalintajam LG vadovui.
„Tai yra kompetentingų ministerijų atsakomybė, bet buvo pasirinktas kitas kelias: visą atsakomybę paversti vien tik bendrovės vadovo atsakomybe. Ir, kaip matote, visuomenė turi labai aiškią savo nuomonę, kad toks atsakomybės permetimas yra atpirkimo ožio ieškojimas, ir tai nėra priimtina“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė valstybės vadovas.
Jo teigimu, atsakomybę turėjo prisiimti M. Bartuška, tačiau, prezidento vertinimu, atsakingiausios šioje situacijoje yra ministerijos, kadangi JAV sankcijų įgyvendinimu pradėta rūpintis paskutinėmis dienomis iki jų įsigaliojimo, „jau iškilus realioms bėdoms ir problemoms“.
Anot G. Nausėdos, valdantieji nuo rugpjūčio, kai buvo paskelbta apie gruodį įvedamas JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro sankcijas „Belaruskalij“, turėjo užtektinai laiko pasirengti.
„Turėjome keturis mėnesius pasiruošti, burti sąjungininkus, minimizuoti galimus nuostolius, jei tokie kiltų dėl sutarčių peržiūrėjimo. Šito nebuvo padaryta ir dabar reikia tą daryti verčiantis per galvą“, – įsitikinęs prezidentas.
ELTA primena, kad M. Bartuška „Lietuvos geležinkelių“ valdybos sprendimu pašalintas iš pareigų po to, kai gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.
Skandalas kilo paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ prieš pat sankcijų įsigaliojimą gavo netipinius avansinius mokėjimus iš „Belaruskalij“ už jų prekių tranzitą iki kovo mėnesio, tačiau nei užsienio, nei susisiekimo ministrai teigė apie tai nežinoję.
Tiek užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tiek susisiekimo ministras Marius Skuodis, kilus skandalui, pateikė premjerei Ingridai Šimonytei prašymus atsistatydinti, tačiau, Vyriausybės vadovės sprendimu, liko dirbti toliau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...