G. Landsbergis apie siūlymus dėl Astravo AE: neatitinka Lietuvos interesų

Pasak jo, jei toks susitarimas būtų įgyvendintas, tai būtų didelis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje.

„Kai mes sužinojome, kad ministras (energetikos – ELTA) derasi ir yra berods susiderėjęs dėl pozicijos, kuria Lietuva leistų naudotis Lietuvos infrastruktūra komerciniais tikslais, kitaip tariant, kad per Lietuvos infrastruktūrą būtų leidžiama pirkti Astrave pagamintą elektros energiją, buvome šokiruoti. Tai buvo padaryta tyliai, pandemijos metu, kai visų dėmesys buvo nukreiptas kitur ir, tik besibaigiant karantinui, sužinojome, kad tai yra ir didžiulis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.

TS-LKD frakcijos seniūno teigimu, planuojamas susitarimas tarp Baltijos šalių atitiktų Rusijos, o ne Lietuvos interesus.

Tai buvo padaryta tyliai, pandemijos metu, kai visų dėmesys buvo nukreiptas kitur ir, tik besibaigiant karantinui, sužinojome, kad tai yra ir didžiulis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje.

„Mano žiniomis, lyg ir parašas nėra padėtas, Vyriausybė tą klausimą nukėlė dėl visuomenės spaudimo. Aš tikiuosi, kad dar nėra vėlu grįžti į pradinę derybų stadiją ir ieškoti Lietuvos interesus, o ne šiuo atveju Rusijos interesus atitinkančio susitarimo“, – sakė politikas.

Jis taip pat akcentavo, kad, jei Vyriausybė nuspręstų pritarti minėtam susitarimui, būtų svarstoma galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir apskųsti Vyriausybės nutarimą.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį konservatorių frakcijos posėdyje aiškinosi dėl planuojamo Vyriausybei teikti susitarimo tarp Baltijos šalių, kuris, anot opozicijos, atvertų kelią Astravo AE elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.

Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.

„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (...) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.

ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.