Finansų ministras: Lietuvos prioritetas – skolos mažinimas

Vyriausybė stengsis sumažinti valdžios sektoriaus skolą - tai numatoma naujausios Lietuvos stabilumo programos projekte, kuriame yra šalies 2015-2018 metų viešųjų finansų politikos gairės ir kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad siekiama įgyvendinti anticiklinę programą ir padėti šalies ekonomikai, kuriai šiuo metu reikia plėtros stimulo.

„Kai mėginome brėžti tas gaires, svarbiausiu rodikliu laikėme valdžios sektoriaus skolą. Kaip žinote, į krizę įėjom maždaug su 15 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto) skola, šiuo metu ji viršija 40 proc. BVP. Tai sukelia būtinybę mokėti palūkanas. Nors palūkanų normos krenta, tačiau vis dėlto tai reikšminga suma, kurią mes turime iš savo biudžeto išleisti ne kokioms nors socialinėms ar kitokioms naudingoms reikmėms, bet mokėti jas“, - posėdyje sakė finansų ministras.

Jo teigimu, aukšto skolos lygio keliamas pavojus jau pasireiškė Didžiojoje Britanijoje.

„Atsiradus laikiniems sunkumams, skola momentaliai viršija 60 proc., kur liečia Mastrichto kriterijų, bet ir juda link 100 proc. BVP, kas kelia abejonių skolos tvarumu. Todėl skolos mažinimas artimiausioje perspektyvoje mums išlieka didžiausiu prioritetu“, - sakė finansų ministras.

Pasak jo, 2015-2016 metais Stabilumo programoje ketinama orientuotis į struktūrinio deficito lygmens palaikymą.

„Tokiu būdu galėtume leisti viešajam sektoriui daugiau išlaidų, kadangi šiuo metu mes stebime defliacines tendencijas ir Lietuvos ekonomika akivaizdžiai dėl įvairių priežasčių reikalauja papildomo vystymosi stimulo. Tuo tarpu 2017-2018 metais mes matome normalia tapusios infliacijos perspektyvą ir 2018 metais jau ypatingai bus svarbu prilaikyti infliaciją, kad ji nešoktų virš protingos ribos. Tad 2017 metais, mūsų skaičiavimais, susidaro palankios sąlygos pasiekti viešojo sektoriaus balansą. Tokiu būdu mes įgyvendintume anticiklinę programą“, - tvirtino R.Šadžius.

Programoje numatoma, kad 2015-2016 valdžios sektoriaus balanso rodiklis bus neigiamas. Prognozuojama, kad šiemet jis bus 1,2 proc., 2016 metais - 1,1 proc. BVP, 2017 metais valdžios sektorius taps subalansuotas, o 2018 metais bus 0,7 proc. BVP perteklius.

Pernai Lietuvos ekonomika pasirodė esanti atspari neigiamiems išorės veiksniams ir išliko viena sparčiausiai Europos Sąjungoje augančių ekonomikų. Finansų ministerijos vertinimu, vidaus paklausa pernai sustiprėjo ir tapo pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu.

Stabilumo programoje numatoma, kad esant priimtinoms aplinkybėms numatoma svarstyti tik tokius naujus mokesčius ar keisti esamų tarifus, kurie iš esmės nelemia lėtesnio ekonomikos augimo. Finansų ministras Vyriausybės posėdyje teigė, kad biudžeto pajamas planuojama didinti gerinant mokesčių surinkimą.

„Būtų galima gerokai padidinti pajamas, pavyzdžiui, iš pridėtinės vertės mokesčio. O išlaidų dalyje, mes turime stengtis, kad jos būtų efektyvios. Yra kai kurios sritys, kur Tarptautinio valiutos fondo tyrimai, kurie bus paskelbti birželį, rodo, kad turime vidinių rezervų. Nėra siūloma karpyti išlaidų nė vienoje srityje, tačiau kai kuriose - švietimo ir sveikatos apsaugos srityse - esamų lėšų panaudojimas turi būti žymiai efektyvesnis“, - Vyriausybės posėdyje trečiadienį tikino R.Šadžius.

Nuo sausio 1 dienos Lietuvai tapus 19-ąja euro zonos nare, pirmą kartą parengta šalies Stabilumo programa. Anksčiau buvo rengiama Konvergencijos programa.