Didžiosios pasaulio valstybės toliau žarsto milžiniškas pinigų sumas bankams ir mažina bazines palūkanų normas. Lietuva taip pat ramina indėlininkus ir planuoja apdrausti jų santaupas iki 100 tūkst. eurų.

Ramybės kaina

Vakar Vyriausybė pritarė siūlymui iki 2009 m. spalio pabaigos didinti komerciniuose bankuose laikomų indėlių apsaugą. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pataisoms dar turės pritarti Seimas. Tai padaryti bus prašoma ypatingos skubos tvarka. Jeigu parlamentas pritars, minėtu laikotarpiu bus 100 proc. apdrausti visi indėliai iki 100 tūkst. eurų (345,3 tūkst. litų).

"Šiuo metu Lietuvoje draudžiami indėliai iki 22 tūkst. eurų (75,96 tūkst. litų) – tai apima daugiau kaip 90 proc. indėlių. Padidinta suma apims dar daugiau indėlių. Manau, kad tai teisingas sprendimas. Ypač svarbu, kad visos šalys solidariai priimtų sprendimą ir nepažeistų bankų konkurencijos. Kas atsitiktų, jeigu vieni nepriimtų, o kiti priimtų", – vakar sakė premjeras Gediminas Kirkilas.

Kadangi įstatymas laikinas, nesiūloma didinti draudimo įmokų bankams. Laikinai padidinti indėlių apsaugą rekomendavo antradienį Liuksemburge posėdžiavusi ES finansų ministrų taryba. Lietuvos komerciniuose bankuose žmonės rugpjūčio pabaigoje laikė 24,4 mlrd. litų indėlių.

Tiesa, ši naujiena neužtikrino ramybės Vilniaus vertybinių popierių biržoje, įmonių akcijos kasdien nuvertėja beveik iki leistinos 15 proc. ribos. Kai kurie makleriai jau prašo stabdyti prekybą.

JAV toliau dūsta

Kol kas gerų naujienų nesulaukiama ir iš JAV. Nepaisant to, kad Senatas priėmė, o prezidentas George'as W.Bushas pasirašė 700 mlrd. JAV dolerių vertės (beveik ketvirtadalio JAV biudžeto dydžio) gelbėjimo planą, akcijų rinkos nenurimo.
Federalinis rezervų bankas (FED) vakar iki 1,5 proc. sumažino bazines palūkanų normas. "Danske Bank" ekspertai prognozuoja, kad gruodį galima tikėtis dar vieno mažinimo – iki 1,25 proc. Tikimasi, kad šios naujienos padės atgaivinti silpstančią valstybės ekonomiką.

Sustojęs skolinimas neigiamai veikia JAV ekonomikos plėtrą, nes įmonės neturi lėšų tęsti veiklai, mažina darbuotojų skaičių. Prognozuojama, kad finansų krizės padariniai JAV ekonomikai bus akivaizdūs kitąmet: laukiamas vos 0,4–0,6 proc. BVP augimas, o kai kurių ekspertų teigimu, šis rodiklis gali būti net neigiamas.

Gerosios naujienos?

Ryžtingų sprendimų vakar ėmėsi ir Europos centrinis bankas, puse procento – iki 3,75 proc. – sumažindamas bazines palūkanų normas. Tiek pat kartelę nuleido Didžiosios Britanijos centrinis bankas (iki 4,5 proc). Palūkanas apkarpė ir Kanados, Švedijos, Šveicarijos centriniai bankai.

Šios žinios pasaulyje pasitiktos optimizmo pilnais šūksniais, nors tik šiandien paaiškės, ar jos tikrai įkvėpė investuotojus, iki šiol masiškai išpardavinėjusius vertybinius popierius.

Didžiosios Britanijos komercijos rūmai įspėjo, kad šalis jau pateko į recesiją, o pasaulinė finansų krizė toliau blogina ekonomikos padėtį, nedarbo lygis sparčiai auga. Vyriausybė jau nacionalizavo du bankus: "The Northern Rock" ir "Bradford&Bingley". Panašaus likimo gali sulaukti dar dvi didelės finansinės grupės – HBOS ir "Lloyds TSB". Šalies vyriausybė dar užvakar padidino indėlių draudimo sumą nuo 35 iki 50 tūkst. svarų.

Islandija dar neatsikvėpė

Pasaulinė finansų krizė itin skaudžiai palietė Islandijos bankus. Pirmadienį Islandijos krona smuko net 30 proc., o agentūra "Standard&Poor's" sumažino šalies skolinimosi reitingus. Islandijos vyriausybė buvo priversta gelbėti nuo suirutės finansų sistemą ir nacionalizuoti antrą pagal dydį šalies banką "Landsbanki". Vakar tos pačios lemties sulaukė ir trečias pagal dydį šalies skolintojas "Glitnir Bank".

Švedijos centrinis bankas pranešė, kad Islandijos "Kaupthing" bankui Švedijoje paskolins 5 mlrd. Islandijos kronų (700 mln. JAV dolerių), nes šis nesugebėjo vykdyti privalomų atsiskaitymų ir buvo paskelbtas jo pardavimas.

Rusijai taip pat striuka

Ėmusi kone kasdien stabdyti prekybą pagrindinėse dviejose biržose Rusija pageidaujamų rezultatų nesulaukė. Vakar pirmomis prekybos minutėmis tiek RTS, tiek "Micex" biržų indeksai smuko daugiau nei 10 proc., ir prekyba vėl buvo sustabdyta. Šitokių priverstinių veiksmų Rusijos biržose nuo rugsėjo 19 d. buvo imtasi 10 kartų.

Skelbiama, kad su finansinėmis problemomis susiduria ne tik bankai, kuriems prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį iš rezervų pažadėjo suteikti dar 950 mlrd. rublių (92 mlrd. litų) ilgalaikių paskolų, bet ir energetikos gigantės. Teigiama, kad bendrovės "Lukoil", "Gazprom", "Rosneft" ir TNK-BP kreipėsi į premjerą Vladimirą Putiną stokodamos lėšų gavybai ir prašydamos padėti grąžinti paskolas užsienio bankams. Anksčiau V.Putinas buvo žadėjęs iš valstybės rezervų energetikos įmonėms skirti 50 mlrd. JAV dolerių.

Kokios įtakos pasaulinė finansų krizė turi Lietuvai ir mums kiekvienam?

Sugriežtintos paskolų išdavimo sąlygos.

Bankai nebeskolina vieni kitiems, todėl sumažėjo gyventojų ir įmonių galimybės gauti paskolas.

Kadangi trūksta pinigų, juos pasiskolinti bankams labai brangu, taigi didėja palūkanos tiek įmonėms, tiek gyventojams.

Įmonėms sunkiau ir gerokai brangiau pasiskolinti, todėl gali kilti produkcijos, paslaugų kainos, finansų sektoriaus sunkumai gali prisidėti prie ūkio plėtros lėtėjimo.

Dešimtimis procentų nuvertėjo pensijų, gyvybės draudimo, investicijų fonduose sukauptos lėšos.

Nuvertėjo įmonių akcijos.

Pakilo obligacijų vertė.

Bankai, siekdami pritraukti lėšų, didina indėlių palūkanas.

Pinga žaliavos: nafta, maisto produktai, dujos, metalai, kt.

Kodėl kilo pasaulinė finansų krizė?

Nuo 2004 iki 2006 m. JAV palūkanų normos pakilo nuo 1 iki 5,35 proc. Tai sudavė stiprų smūgį JAV nekilnojamojo turto rinkai ir ypač gyventojams. Šie nebepajėgia grąžinti paskolų. Dideli sunkumai užklupo rizikingus klientus, kuriems paskolos buvo suteiktos vadinamojoje antrinėje paskolų rinkoje, nepaisant nepakankamo mokumo. Antrinėje paskolų rinkoje lėšos paskoloms buvo gaunamos platinant vertybinius popierius, susietus su paskolomis.

Padidėjęs nemokių klientų skaičius lėmė antrinės paskolų rinkos žlugimą. 2007-ųjų balandį antrinės paskolų rinkos įmonė "New Century Financial" atleido pusę darbuotojų ir kreipėsi dėl bankroto procedūros pradžios. Kadangi ši įmonė didelę dalį įsipareigojimų buvo pardavusi kitiems bankams, antrinės paskolų rinkos žlugimas ėmė daryti įtaką į ją investavusiems bankams visame pasaulyje. Pirmiausia bankrutavo pavieniai rizikingi investicinių bankų fondai, vėliau iš nuostolių nebepajėgė išbristi ir patys bankai.