- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
Naujausi Europos Sąjungos (ES) siūlymai leistų Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet mažomis tiesioginėmis išmokomis nepatenkintiems šalies ūkininkams kol kas gerų žinių nėra.
Tai rodo BNS gautas projektas dėl 2021-2027 metų ES biudžeto. Jį praeitą penktadienį pateikė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis).
Prezidentūra ir ministerijos kol kas atsisako komentuoti projektą.
ES viršūnių susitikimo išvakarėse BNS pristato svarbiausias nuostatas:
Sanglaudos lėšos
Vadinamoji sanglaudos parama, kuri skiriama skurdesniems regionams, Lietuvai gali mažėti 24 proc., lyginant su dabartiniu 2014-2020 metų biudžetu – tokios „grindys“ nustatytos visoms valstybėms narėms. Projekte taip pat siūlomos papildomos lėšos valstybėms, kurios prarado daug gyventojų – BNS skaičiavimu, pritaikius nustatytą formulę Lietuvai ši parama siektų apie 180 mln. eurų. Anksčiau skelbta, kad pagal ankstesnį ES pirmininkaujančios Suomijos pasiūlymą sanglaudos parama Lietuvai būtų galėjusi mažėti 27 proc.
Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 75 proc. projekto sumos – anksčiau maksimali suma buvo 70 proc. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus.
Žemės ūkis
Bendrą paramą žemės ūkiui Ch. Michelis siūlo kirpti dar labiau nei siūlyta anksčiau. Lietuvai ir kitoms šalims, kuriose ūkininkai gauna nedideles tiesiogines išmokas, žadama, kad nuo 2022 metų nuosekliai bus siekiama panaikinti pusę skirtumo tarp dabartinių rodiklių ir 90 proc. ES vidurkio. Dėl sudėtingų formulių ir įvairių išlygų kol kas nėra tikslių skaičių, kokie tiesioginių išmokų dydžiai tektų Lietuvos ūkininkams.
Ignalinos AE
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. Europos Komisija siūlė kiek daugiau pinigų, bet kartu norėjo užkrauti didesnius įpareigojimus ir Lietuvos biudžetui – atitinkamai 552 mln. ir 20 proc. Lietuvos vyriausybė prašė 780 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Landsbergis susitiko su Nyd...
-
LKL rungtynės: Kauno „Žalg...
-
Krepšinio sirgalių eisena K...
-
„Mūzos“ statulėlė – a...
-
Knygos „Kakė Makė. Virtuv...
-
Stačiatikių Bažnyčioje ...
-
Rinkos dalyviai: jūros vėjo konkurso nesėkmę lėmė įtempta tarptautinė padėtisAntrajam Lietuvos skelbtam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui patyrus nesėkmę, rinkos stebėtojai sako, kad tai lėmė sudėtinga tarptautinė ekonominė situacija, mažas susidomėjimas j...
-
Ekspertai: „Rheinmetall“ gamyklai būtini galingi elektros tinklai, geras susisiekimas3Svarstant „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą statyti Radviliškio rajone, gynybos ekspertai ir pramonės atstovai sako, kad pasirinktoje vietovėje reikės užtikrinti didelį elektros ir dujų tiekimą, patogią logistiką. ...
-
Ieškant žemės „Rheinmetall“, LSMU vadovas nori suderinti universiteto ir šalies interesus4Svarstant „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą statyti ant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomos valstybinės žemės, bus ieškoma sprendimų kaip suderinti aukštosios mokyklos ir valstybės interesus, sako pirmadienį ...
-
Lietuva pasirašys protokolą su „Rheinmetall“, gamyklą ketinama skelbti stambia investicija4Lietuvos Vyriausybės atstovai antradienį pasirašys ketinimų protokolą su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“, planuojančia šalyje statyti amunicijos gamyklą ir pateikusia paraišką pripažinti šiuos...
-
LB: dalis elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sutarčių neatitinka reikalavimųLietuvos bankas (LB), išnagrinėjęs 55-ių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų mokėjimo paslaugų sutartis su gyventojais, nustatė, kad jos tik iš dalies atitinka Mokėjimų įstatymo reikalavimus. ...
-
„Litgrid“: elektra rinkoje per savaitę atpigo 45 proc.1Dėl didelės atsinaujinančių išteklių gamybos regione vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 45 proc. iki 27 eurų už megavatvalandę (MWh) ir pirmą kartą per ketverius metus buvo žemesnė nei 30 eurų už MW...
-
L. Kasčiūnas su pramonės asociacijų atstovais aptarė dronų gamybą Ukrainai3Gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį su Lietuvos pramonės asociacijų atstovais aptarė dronų gamybą Ukrainai, partnerystės stiprinimą su šios šalies investuotojais. ...
-
ŽŪM: pasėlių deklaravimo paraiškos bus patvirtintos tik gavus EK atsakymąŪkininkai jau gali deklaruoti naudmenis ir pasėlius, tačiau jų paraiškos bus patvirtintos tik gavus oficialų Europos Komisijos (EK) patvirtinimą dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano keitimo, p...
-
Niūri statistika: pusė lietuvių iš santaupų nepragyventų net trijų mėnesių3Viena apklausa rodo, kad pusė lietuvių iš savo santaupų nesugebėtų pragyventi nei trijų mėnesių. O kita, kad vietoj pinigų juodai dienai, lietuviams svarbiau susitaupyti naujai buitinei technikai, automobiliui ar buto remontui. Tuo pat metu, ek...
-
Modernizuoti ūkius padeda investicinė parama į žemės ūkio valdasNuo balandžio 2 iki gegužės 31 d. priimamos paraiškos investicinei paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (...
