Elektros kainų labirintai

Kainų komisijos teigimu, vidutinės elektros kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europoje. Tačiau gyventojai ir verslas moka gerokai daugiau, nei teigia statistika.

Verslininkai apstulbo

Kandidatės į prezidento postą Dalios Grybauskaitės pareiškimas, kad Briuselyje elektra esą kainuoja pigiau nei Lietuvoje, šalyje sukėlė nemenką sujudimą. Po eurokomisarės kalbų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Lietuvos gyventojai pernai mokėjo maždaug dukart pigiau nei Belgijos piliečiai.

VKEKK taip pat pateikė vidutinių elektros kainų Lietuvoje ir Belgijoje palyginimą. Remdamasi Europos statistikos tarnybos "Eurostat" duomenimis, Kainų komisija pranešė, kad buitiniams vartotojams Lietuvoje elektra pernai vidutiniškai kainavo 25,17 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), o Belgijoje – 51,79 ct/kWh. Komerciniams vartotojams elektros kaina Lietuvoje ir Belgijoje buvo atitinkamai 28,62 ir 34,11 ct/kWh, o pramonės vartotojams – atitinkamai 18,51 ir 24,31 ct/kWh.

Tačiau pamatę VKEKK pateiktus skaičius Lietuvos verslininkai vos neiškrito iš kėdžių. Į dienraštį kreipėsi keli verslininkai, kurie tikino mokantys kur kas daugiau, negu skaičiuoja Kainų komisija.

Patiria energetikos specialistų šantažą

Pasak bendrovių "Klaipėdos kartonas" ir "Hanner" valdybos pirmininko Arvydo Avulio, reikia kalbėti, kaip yra iš tikrųjų, o ne ką sako statistika.

"Norėčiau mokėti po 18 ct, bet realybė ne tokia. Pavyzdžiui, mūsų gamykla "Klaipėdos kartonas" dirba ir naktį, ir dieną, tai vidutiniškai mokame 26,74 ct/kWh., tiesa, prie šios kainos dar reikia pridėti ir 19 proc. pridėtinės vertės mokestį. Iš viso tai būtų apie 31,82 ct/kWh. Už elektrą kas mėnesį mokame maždaug 46 tūkst. litų", – skaičius pateikė verslininkas.

Jis taip pat skundėsi, kad nors gamykla suvartoja apie 2 mln. kWh elektros energijos per mėnesį, įmonei taikomas toks pat tarifas, kaip ir toms, kurios suvartoja vos 1000 kWh.

"Verslui, kaip ir gyventojams, kaina turėtų būti diferencijuojama pagal suvartotos energijos kiekį. Tačiau VST net nesileidžia į diskusijas. Jie sako taip nedarantys, o jei sąlygos nepatinka, rytoj elektrą esą iš viso gali išjungti. Dabar, kai atsirado Energetikos ministerija, bent jau galima apie tai kalbėti. Anksčiau apskritai tai buvo tabu, mat energetikos specialistai iš karto imdavo grasinti išjungti elektrą", – bendradarbiavimo su energetikos bendrovėmis patirtimi dalijosi A.Avulis.

Melas ar tik statistika?

Kainų komisija tvirtina, kad nesusipratimas kilo dėl to, jog lyginamos vidutinės minėtų dviejų šalių elektros kainos.

"Ten pateikiamos vidutinės elektros kainos. Kitaip apskritai neįmanoma būtų palyginti, nes skirtingose šalyse galioja dešimtys skirtingų tarifų ir skaičiavimo metodikų. Tas pats ir pas mus. Per piką kaina gali siekti 40 ct/kWh o, ne per piką – vos 10 ct/kWh. Tarifas skiriasi ir dėl suvartotos elektros kiekio, laiko zonų, pasirinkto plano", – aiškino VKEKK Elektros skyriaus vedėjas Robertas Staniulis.

"Pateikti "Eurostat" duomenys atitinka realybę, ir mes neturime pagrindo netikėti pateiktais Belgijos skaičiais", – pridūrė VKEKK Elektros skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Adomaitienė.

Bėda ta, kad dauguma bendrovių ir gyventojų moka pagal didesnius tarifus. Mažesni – naktiniai ar lengvatiniai – tarifai į statistiką yra įtraukiami ir ją gerina, atrodo, kad vidutinė elektros kaina Lietuvoje maža. Tačiau pagal šiuos tarifus moka tik nedidelis procentas šalies gyventojų ir įmonių. Skirstymo bendrovės tarifus diferencijuoja taip, kad daugiausia tenka dirbti ir atsiskaityti pagal didžiausius tarifus.

Brangiausia – transportuoti

Tarifai tokie skirtingi, nes elektros tinklas reikalauja vadinamojo išlyginimo. Jei visa gamyba vyktų tik dieną, tinklas veikiausiai neatlaikytų, o naktį jis būtų visai nenaudojamas. Taip pramonė skatinama dirbti naktį. Panašiai ir buitiniams vartotojams – žmonėms siūloma skalbti ir kitus elektros prietaisus jungti naktį arba savaitgaliais, kai elektra yra pigesnė. "Tarifais išlyginama tinklo apkrova", – teigė VKEKK Elektros skyriaus vedėjas.

Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje kilovatvalandės gamybos kaina iš tiesų yra labai maža, viena mažiausių Europoje. Daug kainuoja paslaugos tiekimas. Taigi gyventojų ir verslininkų pinigus melžia perdavimo ir skirstymo bendrovės. Nepaisant to, elektra galutiniams vartotojams Lietuvoje esą vis tiek yra viena pigiausių Europoje.

Kodėl tiekti elektrą Lietuvoje kainuoja brangiai, irgi galima paaiškinti. Esą ši paslauga Lietuvoje brangi todėl, kad šalyje vis dar naudojami sovietmečiu nutiesti stori, didesnio pajėgumo elektros kabeliai. Sovietmečiu, kai buvo kuriamas šalies elektros tinklas, numatytas gerokai spartesnis pramonės vystymasis ir didesnė tinklo apkrova, taigi naudoti ir labai stori elektros kabeliai, jie šiuo metu ne iki galo išnaudojami.

Kainą žada mažinti

Nacionalinė elektros bendrovė "Leo LT" pranešė, kad nuo šių metų liepos 1 d. elektros energijos kaina bus sumažinta 4 ct/kWh.

"Suvokdami sudėtingą ekonominę padėtį šalyje ir turėdami aiškiai išreikštą akcininkų poziciją, nuo antro šių metų pusmečio prisiimame atsakomybę sumažinti vartotojams elektros kainą, tai yra grąžinti ją į 2008 m. lygį. Tam panaudosime visus galimus išteklius", – sakė "Leo LT" valdybos pirmininkas Rimantas Vaitkus.

Vidutinės elektros kainos (be PVM) Lietuvoje ir Belgijoje