Vienos įmonės ir organizacijos saugo vienokius duomenis, kitos – kitokius. Vėliau iškyla klausimas, kaip suderinti duomenų atitikmenis su kitomis institucijomis, dar daugiau problemų iškyla, kai reikia nuspręsti, kokius duomenis ir kiek laiko saugoti, o dar daugiau galvos skausmo, jei nusprendžiama dokumentus pasirašyti elektroniniu parašu. Tuomet nebeaišku, kiek galioja pasirašytas dokumentas, ar jis parengtas tinkamu rinkmenos formatu.

„Trūksta šiuolaikinio požiūrio arba įžvalgų į ateitį, reiktų naudotis gerąją praktika tų valstybių, kurios pažengė į priekį, kas liečia IT, nėra abejonės, kad mūsų daug kartų kartojami estai daug sparčiau viską padarė“, – teigia Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidas Gedvilas.

„Tas procesas nėra pas mus vienintelius toks, Lietuva nėra vienintelė kovojanti su tokiais iššūkiais ir Europoje ir pasaulyje šnekama apie tą patį – didelį duomenų kiekį, jų išsaugojimą pagal atitinkamus reikalavimus ir formas“, – sako Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis.

Nors valdžia deklaruoja siekianti platesnių elektroninės valdžios galimybių, nemaža dalis dokumentų vis dar keliauja įprastu keliu – spausdinti popieriuje. Valdžia iki šiol nėra išgryninusi vienos institucijos, atsakingos už e. valdžios viziją.

„Tikrai reikia galvoti apie stiprią koordinuojančią instituciją, kurios žodis būtų stiprus ir svarus ir kuri galėtų pabaigti tą paklodės tampymą į atskiras puses ir visų pajėgas, visų valstybinių institucijų, sukonsoliduoti tam vieningam tikslui“, – siūlo teisingumo viceministras Julius Pagojus.

Tačiau net ir atsiradus tokiai institucijai, kliuvinių nesumažėja. Verslas dirbdamas turi paisyti visuomenės interesų – asmens duomenų saugos. Šioje srityje po pusantrų metų visoje Europos Sąjungoje įsigalios naujas reglamentas dėl asmens duomenų apsaugos. Lietuvoje nebeliks registro, kaupiančio duomenų tvarkytojus. Verslui bus daugiau laisvės, tačiau jų veikla bus sertifikuojama.

„Iki šiol reikia įvertinti patiems, o daugelis įmonių asmens duomenų apsaugoje nėra specialiai orientuotos, užima mažą dalį jų veiklos procento ir jiems tai būna sunku padaryti, kai iš šalies bus atliktas auditas, atliktas sertifikavimas, jie galės būti ramūs, kad pas juos viskas tvarkoje“, – aiškina Duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas.

Nors verslas turės laisvę tvarkydamas asmenų duomenis, tačiau už pažeidimus grės nuo 10 mln. eurų arba 2–4 proc. nuo įmonės apyvartos siekiančios baudos.