Ar lietuviai moka elgtis su pinigais, plačiau pakomentavo Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė.

– Ar gyventojai moka elgtis su pinigais?

– Finansinio raštingumo tyrimai, kurie paskutiniai tarptautiniu mastu buvo atlikti 2023 metais, rodo, kad elgesys, lyginant su latviais ir estais, mūsų yra geresnis. O kalbant apie žinias, per 8 metus mūsų visos žinių kategorija suprastėjo – nebelabai žinome, pavyzdžiui, kas yra diversifikavimas. Infliacija buvo geriausiai atsakytas klausimas, nes tuo metu buvo didelė infliacija Lietuvoje. Bet kalbant apie sudėtines palūkanas, čia jau nebeatrodome taip gerai, kaip norėtųsi.

– Iš kur žmonės daugiausia žinių įgauna apie finansinį raštingumą?

– Į mokyklų programas vis daugiau įtraukiama finansinio raštingumo. Šiais metais turėsime pirmąjį verslumo ir ekonomikos egzaminą. Jeigu žiūrėti į kartą, kurioje užaugo daug mažiau finansinio raštingumo mokykloje turintys asmenys, tai, be abejonės, daugiausia atsinešėme iš tėvų, o tėvai natūraliai atsinešė iš savo tėvų ir gaunasi, kad to raštingumo mūsų visuomenėje dar yra trūkumas.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

– Kokios yra populiariausios vietos, kur lietuviai nukreipia savo finansus?

– Nenustebinsiu pasakydama, kad lietuviams priimtiniausias investavimo būdas išlieka nekilnojamasis turtas. Bet susidomėjimas finansiniais instrumentais tikrai auga pastaraisiais metais. Ypatingai tai pasijuto po pandemijos, kai žmonės liko namuose, turėjo mažiau išlaidų ir ieškojo, kur įdarbinti tuos pinigus.

– Kas atsakingiausiai elgiasi su pinigais? Ar galime išskirti žmonių finansinį raštingumą pagal amžių, lytį, išsilavinimą?

– Iš tikrųjų yra tokia knyga „Pinigų psichologija“, kuri teigia, kad nesvarbu jūsų žinios – svarbiausia yra jūsų elgesys. Ir tame yra labai daug tiesos, nes net nebūtinai žmonės, kurie turi labai daug pinigų, yra laimingesni ar jaučiasi geriau. Kartais svarbu žinoti, kur yra tavo tavasis „gana“. O jeigu apibūdinti, kas yra tas finansiškai raštingas žmogus, tai pasakyčiau, jog su charakteriu. Sakome, kad finansiškai raštingas žmogus turi būti tvirtas savo sprendimuose, priimti informuotus sprendimus, pagrįstus informacija, o ne emocijomis, kas labai dažnai būdinga įtampos sąlygomis.

– Ar tie milijardai, nugulę bankų indėliuose, parodo, kad esame pakankamai finansiškai raštingi, ar vis dėlto – priešingai?

– Džiugina tai, kad kylant palūkanų normoms, indėliai natūraliai taip pat augo. Tačiau lyginant su einamosiose sąskaitose laikomais pinigais, tai galėtų būti ir daugiau – gyventojai galėtų uždirbti tiesiog iš to, padėdami į indėlius. Kalbant dabar, palūkanų normos pradėjo kristi, tai natūralu, kad tas augimas nebėra toks spartus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Koks geriausias investavimo būdas?

– Svarbiausia daryti tai, ką tu supranti – būtų pats pagrindinis patarimas. Jeigu išmanai nekilnojamą turtą – viskas gerai. Jeigu tu nori ir skiri laiko investicijoms analizuoti – viskas gerai. Svarbu priimti tuos informuotus sprendimus, nepaisant to, ką daro kiti. Čia, turbūt, galima paminėti baimę – fear of missing out. Tai yra baimė, kada visi aplink tave kažką daro ir tu vienas, atrodo, praleidi. Labai svarbu išlikti su charakteriu ir žinoti, kodėl priimi vieną ar kitą sprendimą. Investuoti reikėtų tik tada, kai tu žinai, ką darai.

– Tai nuo ko pradėti, jeigu aš neinvestuoju ir finansinis raštingumas tikrai nėra labai išvystytas?

– Pats pirmas žingsnis, kurį šiandien pakviesčiau padaryti – tai išspręsti testą. Lietuvos banko interneto svetainėje kviečiame žmones atsakyti į paprasčiausią 15 klausimų testą, kurio metu gausite savo charakterio įvertinimą ir mažą patarimą, nuo ko pradėti. O vėliau, jeigu kalbant rimtai, tai, žinoma, gilinti savo žinias, jas taikyti praktikoje, nes teorija ne visada sutaps su tuo, kas vyksta realybėje. Taikant žinias praktikoje atsiranda motyvacija, atsiranda patirtis ir taip galime siekti savo svajonių lengviau.