Ekspertė įvardijo, kam skurdo rizika Lietuvoje didžiausia Pereiti į pagrindinį turinį

Ekspertė įvardijo, kam skurdo rizika Lietuvoje didžiausia

2026-10-21 11:44

Lietuvoje absoliutus skurdas, kai žmonėms neužtenka pinigų net būtiniausiems poreikiams, siekia 7 proc. Tačiau ypač neramina tai, kad skursta ir dalis dirbančių gyventojų. Kaip iki to priėjome, kas kenčia labiausiai ir kokių sprendimų reikia, plačiau pasakojo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span> Ekspertė įvardijo, kam skurdo rizika Lietuvoje didžiausia</span>
Ekspertė įvardijo, kam skurdo rizika Lietuvoje didžiausia / D. Labučio / ELTOS nuotr.

– Pakalbėkime apie skurdo ribą. Kur ji šiuo metu brėžiama vienam žmogui ir šeimai? Kiek Lietuvoje yra žmonių, susiduriančių su skurdo rizika?

– Šiuo metu skurdo rizikos riba vienam asmeniui yra 699 eurai. Jeigu kalbame apie šeimą, kurioje yra du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų, riba siekia šiek tiek daugiau nei 1 400 eurų. Su skurdo rizika susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas.

– Čia kalbame ne tik apie dirbančiuosius, bet apskritai apie visus gyventojus?

– Taip. Į šį skaičių patenka senjorai, žmonės su negalia, bedarbiai, vieniši žmonės, vieniši tėvai ir vaikai.

– Turbūt labiausiai šokiruoja tai, kad žemiau skurdo ribos atsiduria ir dirbantys žmonės. Kiek tokių žmonių turime Lietuvoje? Ar jų skaičius auga?

– Jų yra daugiau nei 8 proc. Per penkerius metus matome, kad šis skaičius išaugo beveik vienu procentiniu punktu. Bet tai dar ne viskas. Jeigu šie žmonės negautų jokių išmokų iš valstybės, pavyzdžiui, vaiko pinigų ar kitų papildomų išmokų, šis skaičius siektų daugiau nei 13 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu žmogus dirba ir vis tiek yra žemiau skurdo ribos, ar tai reiškia, kad jis uždirba mažiau nei 700 eurų?

– Nebūtinai. Žmogus gali uždirbti minimalią algą, šeimoje abu tėvai gali uždirbti po minimalią algą, bet jeigu yra daugiau išlaikytinių, vaikų, žmogus su negalia ar senjoras, kurio išmokos labai mažos, tada ir susidaro tokia situacija. Jeigu tai būtų vienas žmogus, dirbantis už minimalią algą, jis į šią statistiką nepatektų.

– Kokios dirbančių žmonių grupės yra pažeidžiamiausios? Kas dirba, bet vis tiek neužsidirba tiek, kad peržengtų skurdo ribą?

– Dažniausiai tai žemos kvalifikacijos žmonės, kurie dar turi išlaikytinių. Pavyzdžiui, vieniša mama dirba regione, fabrike, gauna vos daugiau nei minimalią algą ir jau patenka į skurdo riziką. Dažniausiai tai yra žemos kvalifikacijos darbai, kuriuose žmonės neuždirba daug daugiau nei minimalų atlyginimą.

– Kiek žmogui reikėtų uždirbti, kad galėtų bent jau oriai gyventi ir išlaikyti vaiką? Pavyzdžiui, kiek turėtų uždirbti vieniša mama su vaiku?

– Kad galėtų išlaikyti save ir vaiką, pajamos tikrai turėtų būti gerokai didesnės nei tūkstantis eurų. Mes kalbame apie 700 eurų ribą, bet pabandykime patys įsivaizduoti, kaip jaustumėmės gaudami tokią sumą. Yra žmonių, kurie gauna dar mažiau. Pavyzdžiui, žmonės su negalia. Gali būti vieniša mama, auginanti vaiką su negalia, kurio poreikiai gerokai didesni. Net jeigu ji uždirba šiek tiek daugiau nei minimalią algą, vaiko poreikiai pareikalauja labai didelės dalies pajamų. Suaugusio žmogaus su negalia pajamos, jeigu negalia nėra didelė, žmogus nedirba ir nėra sukaupęs darbo stažo, gali siekti vos 261 eurą.

– Turbūt labiausiai šokiruoja tai, kad žemiau skurdo ribos atsiduria ir dirbantys žmonės. Kiek tokių žmonių turime Lietuvoje? Ar jų skaičius auga?

– Jų yra daugiau nei 8 proc. Per penkerius metus matome, kad šis skaičius išaugo beveik vienu procentiniu punktu. Bet tai dar ne viskas. Jeigu šie žmonės negautų jokių išmokų iš valstybės, pavyzdžiui, vaiko pinigų ar kitų papildomų išmokų, šis skaičius siektų daugiau nei 13 proc.

– Jeigu žmogus dirba ir vis tiek yra žemiau skurdo ribos, ar tai reiškia, kad jis uždirba mažiau nei 700 eurų?

– Nebūtinai. Žmogus gali uždirbti minimalią algą, šeimoje abu tėvai gali uždirbti po minimalią algą, bet jeigu yra daugiau išlaikytinių, vaikų, žmogus su negalia ar senjoras, kurio išmokos labai mažos, tada ir susidaro tokia situacija. Jeigu tai būtų vienas žmogus, dirbantis už minimalią algą, jis į šią statistiką nepatektų.

– Kokios dirbančių žmonių grupės yra pažeidžiamiausios? Kas dirba, bet vis tiek neužsidirba tiek, kad peržengtų skurdo ribą?

– Dažniausiai tai žemos kvalifikacijos žmonės, kurie dar turi išlaikytinių. Pavyzdžiui, vieniša mama dirba regione, fabrike, gauna vos daugiau nei minimalią algą ir jau patenka į skurdo riziką. Dažniausiai tai yra žemos kvalifikacijos darbai, kuriuose žmonės neuždirba daug daugiau nei minimalų atlyginimą.

– Kiek žmogui reikėtų uždirbti, kad galėtų bent jau oriai gyventi ir išlaikyti vaiką? Pavyzdžiui, kiek turėtų uždirbti vieniša mama su vaiku?

– Kad galėtų išlaikyti save ir vaiką, pajamos tikrai turėtų būti gerokai didesnės nei tūkstantis eurų. Mes kalbame apie 700 eurų ribą, bet pabandykime patys įsivaizduoti, kaip jaustumėmės gaudami tokią sumą. Yra žmonių, kurie gauna dar mažiau. Pavyzdžiui, žmonės su negalia. Gali būti vieniša mama, auginanti vaiką su negalia, kurio poreikiai gerokai didesni. Net jeigu ji uždirba šiek tiek daugiau nei minimalią algą, vaiko poreikiai pareikalauja labai didelės dalies pajamų. Suaugusio žmogaus su negalia pajamos, jeigu negalia nėra didelė, žmogus nedirba ir nėra sukaupęs darbo stažo, gali siekti vos 261 eurą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Darka

Jau bld tik neverkia pencynykai niekad taip gerai negyveno,700 €mėn,nei tau alimentai,nei renovacija/šildymas kompensuojamas,nei paskolos už buta,gyvenk ir žvenk
2
-1
Kuratsakymas

Tai kaip ne tik jaustis, bet ir isgyventi senatves pensininkui gaunant apie 700 euru suma?
0
0
Nuomonė

Didžiausias skurdas ir pasityčiojimas yra kai ,kad gauti kelių simtų socialinę pasalpą už ją reikia dar ir atidirbti,kai tuo metu Lietuva pasiskolino 4000 eurų kiekvienam gyventojui skolos ,o viso Lietuva šiais metais skolinsis 10.9 milijardo
2
0
Visi komentarai (6)

Daugiau naujienų