Olė Beieras Sroensenas susitikime su Lietuvos žiniasklaida teigė, kad tie gyventojai, kurie dalyvauja antros pakopos pensijų sistemoje, bet patys nemoka jokių įmokų papildomai, turės problemų senatvėje ir šią praktiką būtina keisti. Tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad žmones reikia būtinai nukreipti vien į „Sodrą“, nes privatus kaupimas taip pat turėtų tapti norma Lietuvoje.

„Jei žiūrime į antrąją pakopą, jūs turite problemą ir rimtą iššūkį. Turite vieną žmonių grupę, kuri yra „Sodros“ sistemoje. Kita grupė yra privačioje sistemoje, bet iš tikro nėra privačioje sistemoje, nes jie nemoka savo įmokų ir negauna papildomos valstybės paramos. Jie nėra 2+2+2 sistemoje, o yra 2+0+0 sistemoje. Ši grupė yra rimtoje bėdoje ir man, kaip žmogui iš šalies, atrodo, jie negaus pilnos naudos iš viešosios sistemos ir negaus pilnos naudos iš privačios sistemos“, - žurnalistams penktadienį sakė O. B. Sorensenas.

Jie nėra 2+2+2 sistemoje, o yra 2+0+0 sistemoje. Ši grupė yra rimtoje bėdoje ir man, kaip žmogui iš šalies, atrodo, jie negaus pilnos naudos iš viešosios sistemos ir negaus pilnos naudos iš privačios sistemos.

Susidarius tokiai situacijai, išėję į pensiją šie žmonės neturės pakankamai lėšų išgyventi, mat pensijos bus mažos. Tačiau, pasak jo, šiuos žmones sugrąžinus į „Sodrą“ arba perkėlus į vadinamąjį 2+2+2 modelį, kai dalis lėšų pervedama iš „Sodros“, dalis iš biudžeto, o dalis nuo paties darbuotojo atlyginimo, sprendžia tik vieną iš problemų.

Jo nuomone, „Sodros“ lėšos neturėtų būti pervedamos į privačius fondus. Pasak jo, valstybinė ir privati pensijų sistemos turėtų būti pakankamai aiškiai atskirtos ir privačiai kaupiama pensija tiesiog turėtų papildyti valstybinę, tačiau jokiu būdu nereikėtų siekti, kad jos viena kitą pakeistų. Tačiau valstybės iš biudžeto pervedamos lėšos į privačius fondus, anot jo, yra reikalingos.

„Kol pensijų sistema Lietuvoje dar kuriasi, šie pinigai svarbūs tam, kad ji augtų ir stiprėtų“, - teigė ekspertas.

Sustiprėjus privačiam sektoriui, būtų galima tikėtis, į privačius fondus būtų pervedamos tik privačios gyventojų lėšos.

Jis kaip pavyzdį pateikė Skandinavijos šalis, kur darbuotojai ir darbdaviai perveda gerokai didesnę savo atlyginimo dalį į privačius fondus. Tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad reikia iš karto padidinti privačių įmokų dalį nuo 2 proc. iki 12-16 proc. nuo algos. Tai galima daryti palaipsniui, dalį augančių atlyginimų nukreipiant į fondus.

„Tačiau reikia išaiškinti, kodėl darbuotojai turi atsisakyti savo šiandieninio vartojimo mainais į vartojimą ateityje ir čia labai svarbu aiškiai iškomunikuoti tokios politikos priemones“, - teigė O. B. Sorensenas.

Tačiau, pasak jo, jis neturi tvirtos nuomonės, ar iš antros pakopos pensijų fondo išbraukus „Sodros“ įmokas, reikėtų didinti valstybės biudžeto įnašo dalį.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vykdant Europos Komisijos paramos struktūrinėms reformoms projektą, užsienio ekspertai analizuos Lietuvos situaciją ir pateiks įžvalgas, ką reikėtų keisti valstybinių pensijų srityje bei kaip paskatinti profesinių pensijų kaupimą.