Ekspertas: kuo tuštesnis gyventojo skrandis, tuo mažiau jį veikia kokia nors ideologija

– Kiek brango pigiausių maisto produktų krepšelis ir kas brango labiausiai?

– Infliacija kažkur mažėja, bet jeigu žiūrėtume per ilgesnį laikotarpį, trijų metų infliacija vis tiek lieka daugiau nei 30 proc. Mes gaudavome praeitų metų hiperinfliacijos uodegą, virš kurios kilti nelabai gali. O maisto prekių krepšelis toliau brangsta 28 proc.. Palyginus su praėjusiais metais, pabrango apie septyniolika eurų. Visi mažino pieno kainas. Pienas taip stipriai nebrangsta. Pieno produktai brangsta jau ne 70–90 proc., o tarp 15 ir 50 proc. Tolimesnis brangimas vis tiek yra. Lyderiai yra juoda duona, apie 70 proc., kiaušiniai, artimiausiu metu, prieš Velykas, turbūt skaudi tema, nes pernai metais dešimt kiaušinių kainuodavo apie vieną eurą, o dabar kainuoja apie du eurus, cukrus, batonas, vištiena – šios prekės brangsta 50 proc. Nieko džiuginančio pasakyti negaliu.

– Ar buvo, kas pigo? Ekonomistai sako, kad mato gerėjimo ženklus, kad pigo ne tik pienas, bet ir kiti maisto produktai. Ar jūs tai pastebite?

– Lyginant su praeitais metais, būtent vasario mėnesį pigusių prekių iš viso nėra. Su pigimu irgi sužaidžiama, lyginant su praėjusiu mėnesiu. Taip, palyginus su praeitu mėnesiu, yra pigusių prekių, daugiausiai pigo pieno produktų žinomi prekių ženklai. Bet jeigu žiūrime pigiausią krepšelį, pavyzdžiui, 250 gramų varškės kainuoja eurą, o analogiška prekės ženklo varškė kainuoja tris eurus, tai ji – 2,5 euro. Tačiau vis tiek vartotojui, kuris taupo, pigiausia ir liko vienas euras. Tai čia – informacinės manipuliacijos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Atlikote tyrimą dėl rusiško kapitalo prekybos tinklo „Mere“, kuris sėkmingai plečiasi Lietuvoje. Ar maisto kainų augimas gali turėti tam įtakos?

– Mes stebime įvairiausius prekybininkus. „Mere“ fenomenas Baltijos šalyse išlieka stabilus. Jeigu Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, kuriose bandė, jie užsidarė, nes neatlaikė konkurencijos, Lietuvoje jie smagiai gyvena, nes Lietuvoje yra ribotas tinklų skaičius, mažai konkurencijos ir tiekėjui įėjimo bilietas į Lietuvoje veikiančius prekybos tinklus – labai brangus. Tokiems tinklams kaip „Mere“ yra labai puikios sąlygos, nes jų antkainis yra pakankamas ir padeda padaryti didelį kainų skirtumą lentynose.

– Tad galima sakyti, kad gyventojai, nepaisydami net savo vertybinių įsitikinimų, dėl pigumo renkasi šitą prekybos tinklą?

– Taip. Kuo tuštesnis gyventojo skrandis, tuo mažiau jį veikia kokia nors ideologija. Mūsų valdžios atstovams reikėtų susimąstyti.