- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie maisto kainas šiais metais LNK žurnalistai kalbėjosi su „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu Petru Čepkausku.
– Ką parodė jūsų tyrimas?
– Parodė ir gero, ir nelabai. Tai, kad bendrai mūsų tyriami krepšeliai, palyginus su praeitų metų analogišku laikotarpiu, pinga. Pinga pigiausių prekių krepšelis 14 proc., žinomų prekių ženklų krepšelis – 4 proc. Mes atsimenam tai, kas buvo prieš Naujus. Po Naujų metų mes matom, kad prekybininkai kartu su gamybininkais nori šiek tiek kainas pakelti. Tai porą procentų brangsta pigiausių prekių krepšelis ir 4 proc. brangsta žinomų prekių ženklų krepšelis.
– Tai kas dabar išlaikė pusiausvyrą? Nes matome ir tokias prekes, kurios pigo beveik 60 proc.
– Pinga aliejus stipriai, pigiausia – kava. Bet čia yra viena iš priežasčių, kad praeitais metais ne visi prekybininkai turėjo pačias pigiausias alternatyvas. Dabar kadangi vartojimas keičiasi, visi stengiasi susirasti kiek įmanoma pigesnį gaminį. Tas pats liečia ir pigiausią jogurtą, kuris pigo 42 proc.
– Kaip keitėsi vartojimas, žmonių pirkimas, jeigu kiekvienas prekybininkas nori turėti pačią pigiausią alternatyvą, nežiūrint į prekės kokybę?
– Žmonės yra labai jautrūs kainai, todėl ieško kiek įmanoma pigesnių. Ir daug kas perėjo prie pigesnių prekių ženklų. Ten visada labai bloga kokybė, kai kada visiškai analogiškos prekės. Nes mūsų gamintojai irgi taikėsi prie naujų realijų, koregavo savo produktus. Nes, tarkim, pigiausi prekybos tinklo agurkėliai bus vos ne dvigubai pigesni, neva lietuviško gamintojo, nors abu tie agurkėliai iš Turkijos. Daug įdomių dalykų vyksta lentynose, šiek tiek mažėja asortimentai. Visi bando koreguot žaliavas, pasiūlyti kažką pigiau, nes iš vartotojo yra poreikis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ekonomistai prognozuoja, kad maisto kainos turėtų kristi. Kaip galvojate, ar tai realu ir kiek galėtų kristi?
– O mes prognozuojam, kad neturėtų kirsti, nes visa rinka nusiteikus kainas kelti. Jeigu žiūrėt į prekybininkų apyvartas lapkričio-gruodžio mėnesiais, jos augo vos 3 proc. O sausį dauguma prekybininkų net suprekiavo mažiau nei pernai. Ir, taip, mes matysim, kad statistiškai kainos mažėja, palyginus su praeitais metais kažkur iki balandžio mėnesio, bet jeigu mėnesis prie mėnesio, bus kainų augimas garantuotas.
– Čia prekybininkų toks triukas, kad mes geriau parduosim mažiau, bet brangiau?
– Taip. Nors tai ir prieštarauja ekonomikos dėsniams. Bet pas mums ne visiškai laisva konkurencija ir ne visai tie ekonomikos dėsniai veikia. Nes kainas pakelia beveik visi tinklai.
Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.
– Bet visi tinklai visada sako, kad Lietuvoje yra maža rinka, todėl negalime tikėtis kainų, kokias, pavyzdžiui, turi kaimynai lenkai. Koks gi fenomenas vyksta su mūsų pieno produktų kainomis?
– Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.
– Bet tokio fenomeno, kai perkamiausios prekės buvo pieno produktai, nes jų kainos buvo labai didelės ir tinklai vedė tokią statistiką, kad žmonės dažniausiai vagia du produktus – sviestą ir kavą. Šiais metais, atrodo, kainos yra tokios, kad sviesto nebereikės niekam vogti.
– Na, lyginant su praeitais metais, taip. Bet ateityje tos kainos iš lėto augs. Pas mus supirkimo kainos yra kritusios. Jeigu pernai mūsų augintojai džiaugėsi, kad jiems moka už pieną daugiau negu Europos Sąjungos (ES) vidurkį, dabar vėl jie gauna mažiau negu ES vidurkis. O Lenkijoj supirkimo kainos 10 proc. didesnės. Tai patys pigiausi produktai, kurie daugiausiai yra iš Lenkijos, jau pabrango ir dar pabrangs. Nes, tarkim, varškė ketvirčio kilogramo visada buvo 0,99 euro, dabar jau 1,05 euro. Aišku, tai ne 2 eurai, kaip lietuviškos, bet tiems žmonėms, kurie tikrai taupė ir ieškojo pigiausio produkto, šitas kainų augimas atbėgs nori nenori.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekonomistas: kalėdinė prekyba bus aktyvi, žmonių lūkesčiai – aukšti
Kalėdinę prekybą pradedančių prekybininkų apklausa rodo, kad šiemet gyventojai dovanoms linkę išleisti panašiai pinigų, kaip pernai, tačiau atsigavusi perkamoji galia ir sumažėjusi infliacija leidžia tikėtis aktyvesnio &scaron...
-
„DBRS Morningstar“ patvirtino Lietuvos turėtą skolinimosi reitingą
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ penktadienį dar kartą patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą A (aukštą) ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva, pranešė Finansų ministerija. ...
-
„Litgrid“: kitą savaitę bus laikinai atjungta „NordBalt“ jungtis su Švedija2
Kitą savaitę bus laikinai atjungta elektros jungtis su Švedija „NordBalt“, penktadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
LEA: penktadienį didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet
Šį penktadienį didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet – dienos vidurkis siekia 19,53 Eur/MWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skelbiama, kad mažesnė vidutinė dienos kaina šia...
-
ESO: išmaniųjų skaitiklių duomenimis manipuliuoti neįmanoma8
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) teigimu, abejoti diegiamų išmaniųjų skaitiklių patikimumu nėra pagrindo. Anot ESO, jų duomenų koreguoti bei jais manipuliuoti neįmanoma. ...
-
VERT: elektros skirstymo kainos viršutinė riba kitąmet – daugiau nei 7 proc. mažesnė
Elektros energijos skirstymo paslaugų, kurias teikia tinklus prižiūrintis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kainos viršutinė riba kitąmet mažės šiek tiek daugiau nei 7 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo t...
-
Baigta rekonstruoti kelio Vilnius-Utena atkarpa Utenoje
Panevėžio kelių statybos įmonė HISK baigė 7 mln. eurų (su PVM) vertės beveik dviejų kilometrų ilgio kelio Vilnius-Utena atkarpos Utenoje rekonstrukciją. ...
-
Baltijos šalių studentai kūrė idėjas ir projektui „Rail Baltica“
Rugsėjį vykusi ir Tartu, Rygą ir Kauno miestą sujungusi programa „Bus Baltica“ subūrė KTU, RTU ir Tartu universiteto studentus, kurie ieškojo sprendinių regioniniam mobilumui, miestų plėtrai ir projektui „Rail Baltica“. ...
-
R. Vaikšnoras apie planuojamą finansavimą gynybai: būtų gerai turėti šiek tiek daugiau1
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras leidžia suprasti, kad kitų metų biudžete norėtų matyti didesnį finansavimą krašto apsaugai. Generolas pažymi – būtų gerai turėti didesnius asignavimus tam, jog esmingai pasikeitus...
-
Ekspertas apie būsto rinkos situaciją Lietuvoje: artimiausi mėnesiai parodys ateitį
Pastarieji keleri metai nekilnojamojo turto rinkoje atrodė lyg amerikietiški kalneliai, tačiau dabar, regis, situacija stabilizavosi. Finansų ekspertė Jekaterina Govina laidoje „Investicija“ kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros...