- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje aukšto lygio užsienio ir Lietuvos ekspertai vienbalsiai ragino naująją vyriausybę ir valstybės institucijas principingai siekti proveržio klimato kaitos procese ir peržiūrėti taršaus statybų sektoriaus reguliavimą.
Skaičiuojama, kad išsivysčiusiose šalyse daugiau nei 40 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išskiria pastatai. Tokios standartinės statybose naudojamos medžiagos kaip plienas ir betonas per pastaruosius dešimtmečius tapo reikšmingu CO2 emisijų židiniu.
Šia tema surengto inovacijų forumo „Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru“ pranešėjai kvietė atsakingus politikus ir institucijas atkreipti dėmesį į būdus tradicines medžiagas statybose keisti organinėmis. Ir taip sukurti proveržį Lietuvos indėlyje į klimato kaitą.
Per mažai dėmesio medžio gaminiams
Lietuvos deleguoto eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu statybų sektorius sudaro apie 9 proc. Europos Sąjungos (ES) BVP, tad jo indėlis į žiedinę ekonomiką yra itin svarbus. Pasak jo, priimti reikiami sprendimai reikštų statybų sektoriaus transformaciją pereinant nuo įprastų medžiagų naudojimo į organines, taigi naujas galimybes tiek sektoriaus žaidėjams, tiek ir Lietuvai.
„Pirmiausia reikalingas geras planavimas. Daugybė šalių Europoje jau dirba siekdamos įvesti reikalavimus pastatams ir, kai organizacijos tampa sąmoningesnės, suvokia tai, kokį poveikį jų veiksmai gali daryti klimatui, jos imasi įgyvendinti daugybę priemonių“, – nuotolinės konferencijos metu Seime sakė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, žiedinės ekonomikos kontekste privalu galvoti apie abipusį interesą – kaip auginti ekonomiką taip, kad ji būtų kuo tvaresnė.
„Statybinės medžiagos, visų pirma medis, gali suvadinti nepaprastai svarbų vaidmenį. Yra labai daug galimybių panaudojant, sakykime, medines konstrukcijas statyboje. Galime kalbėti ir apie pačias įvairiausias medienos panaudojimo formas, įskaitant pakuotes,“ – teigė eurokomisaras.
Reikalingas naujas požiūris į architektūrą
Savo ruožtu Vilniaus meras Remigijus Šimašius, pristatydamas pranešimą apie tvaraus ir medinio Vilniaus perspektyvą, atkreipė dėmesį į egzistuojantį požiūrį į medinę architektūrą. Anot mero, dažnai kalbama, kad medinės architektūros paveldas yra didelis turtas, tačiau kartu susidaro klaidingas įspūdis, kad medinė architektūra yra viso labo seni, sukiužę namai. Dėl to, anot R. Šimašiaus, būtinas modernus žvilgsnis į iš medžio pagamintus pastatus, orientuojantis į visiškai kitokį įvaizdį.
„Į architektūrą reikia pažvelgti moderniai. Kelti naujus tikslus, kur būtų ne tik klimato kaita (...), bet ir labai svarbu kalbėti apie gerą ir įkvepiančią aplinką žmogui“, – teigė jis.
Anot jo, statybų sektoriui ne ką mažiau svarbu skirti atitinkamą dėmesį organinėms medžiagoms. Pateikdamas Vilniaus pavyzdį jis akcentavo, kad jau šiuo metu yra siekiama statybose naudoti vietines, natūralias medžiagas.
R. Šimašius atkreipė dėmesį į tai, kad medinės architektūros plėtrą paskatintų palankesnis teisinis reguliavimas.
„Kalbame apie žaliąjį kursą, o tuo tarpu mūsų reguliavimas labai daugelį vietų vis dar draudžia medinę architektūrą. Mums reikia geresnių normų pritaikymo ir kartais ir pozityvaus reguliavimo – paskatinimo medienos naudojimo“, – teigė Vilniaus meras.
Būtinas tvarumas miškų priežiūroje
Mokslų daktaras, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius, aptardamas Lietuvos miškų išteklius ir jų potencialą vystant žaliąją ekonomiką, pažymėjo, kad mediena yra kertinė jos dalis, kadangi yra atsinaujinantis ir lengvai apdirbamas išteklius. Jo teigimu, svarbi sąvoka šiame kontekste yra tvarus miškų naudojimas.
„Tvarų miškų naudojimą galima suprasti kaip jų priežiūrą ir naudojimą palaikant miškų biologinę įvairovę, produktyvumą, gebėjimą atsikurti. Tvariai naudojami miškai gali patenkinti įvairius žmonijos poreikius (...): tiek nuo energetikos, statybinių konstrukcijų (...) iki eilinių buitinių žmogaus poreikių ne tik baldams ar mediniams produktams, bet ir popierius, tekstilė, biochemijos produktai ir panašiai“, – kalbėjo A. Kasperavičius.
Konferencijos metu jis kalbėjo, kad miškai Lietuvoje užima apie trečdalį šalies teritorijos, o per pastaruosius du dešimtmečius jų plotai padidėjo daugiau nei 160 tūkst. ha. Miškų išteklių kaita, kaip teigė jis, taip pat yra pozityviai nuteikianti – medienos tūrio prieaugis yra didėjantis ir šiuo metu siekia apie 20 mln. kubinių metrų per metus, o kirtimų apimtys neviršija 60 proc. bendrojo ir 75 proc. grynojo medienos tūrio prieaugio.
Kartu jis paneigė mitą, kad intensyvi miškininkystė yra nesuderinama su klimato kaitos švelninimo uždavinių sprendimu. Pasak jo, jei CO2 absorbavimas yra vykdomas veisiant naujus miškus, atkuriami kertami, esami miškai yra tinkamai tvarkomi, didinamas jų produktyvumas ir atsparumas, o mediena naudojama ilgalaikiams gaminiams gaminti, tokiems teiginiams nėra pagrindo.
„Medis yra atsikuriantis išteklius, tad verčiau atsisakykime iškastinių produktų naudojimo ir naudokime medieną, kuri gali būti pritaikoma įvairiose gyvenimo srityse, stiprina bioekonomiką“, – apibendrino Valstybinės miškų tarnybos atstovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiestyje vištos paukščių gripu nesirgo1
Šilutės rajono Rudynų miške aptikus negyvą triušį ir maišą su nugaišusiomis vištomis, kilo įtampa dėl gresiančio paukščių gripo. ...
-
Socialines paslaugas teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms – papildomas 1 mln. eurų
Socialines paslaugas COVID-19 pandemijos metu teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms skiriamas papildomas 1 mln. eurų, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. ...
-
2021-ųjų biudžetas. Koks jis ir kaip bus panaudoti pinigai?3
Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetas šiemet ir vėl auga. Vien iš gyventojų pajamų mokesčio bus surinkta arti 37 mln eurų, o visos pajamos sieks kiek daugiau nei 77 mln. Nemaža dalis biudžeto lėšų bus skirta švietimo, ...
-
Buvusios Lazdynų baseino rangovės įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą
Statybų bendrovės „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“ įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą. „Montuotojo“ ir „Mitnijos“ atstovų teigimu, šis spre...
-
T. Tomilinas apie PVM lengvatą: saugesnis kelias būtų pradėti nuo ekologiškų maisto produktų2
Seime atsiradus iniciatyvai nuo 2022 m. nustatyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams, ekologiškiems produktams Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės ...
-
Kauno rajono verslininkai bus nemokamai konsultuojami teisiniais klausimais
Siekdamas padėti su COVID-19 pandemijos padariniais susiduriantiems verslininkams, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) pasirašė sutartį su teisininkais dėl nemokamų teisinių paslaugų. Tokios paslaugos bus teikiamos tik Kaun...
-
V. Vasiliauskas apie skaitmeninį eurą: dar yra kur padirbėti
Europos Centriniam Bankui (ECB) užbaigus viešąją konsultaciją dėl skaitmeninio euro, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad ties šiuo projektu dar yra kur padirbėti. ...
-
V. Vasiliauskas apie S. Krėpštą: į žvalgybą eičiau5
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako kol kas nevertinantis galimo kandidato į banko vadovus Simono Krėpštos, tačiau atskleidė, kad su juo į žvalgybą eitų. ...
-
A. Armonaitė: svarbu pasirengti geram ekonomikos startui po karantino2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, penktadienį nuotoliniu būdu susitikusi su „Versli Lietuva“ vadove Daina Klepone, aptarė eksporto skatinimo, verslo aplinkos gerinimo galimybes bei diskutavo, kaip pasirengti geram ek...
-
Energetikos ministro politinėje komandoje – I. Žilienė1
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio politinę komandą papildys Inga Žilienė, nuo pirmadienio pradėsianti eiti viceministrės pareigas. ...