Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai aiškinsis galimus atsinaujinančios energetikos plėtros scenarijus Lietuvoje iki 2030 metų. Tai numatančią 228 tūkst. litų vertės sutartį pasirašė "Litgrid" ir KTU, pranešė bendrovė.

Anot jos pranešimo, studija pasakys, kiek daugiausiai šių išteklių naudojančių elektrinių galima prijungti prie perdavimo tinklo, kur galima statyti vėjo ir saulės jėgainių parkus, vandens ir biokuro elektrines.

"Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2020 metų šalyje integruoti ne mažiau kaip 500 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių. Šia studija norime išsiaiškinti, kiek dar vėjo elektrinių bus galima integruoti į tinklą nuo 2020 iki 2030 metų ir kokių investicijų į perdavimo tinklą gali prireikti", - sakė "Litgrid" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Mokslininkai taip pat išanalizuos, kokią įtaką sistemos darbui turi dabartinis vėjo jėgainių tinklas, kiek reikėtų investuoti į perdavimo tinklą, jei augtų jų gaminamos elektros kiekis.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad pasiekus 500 MW vėjo elektrinių įrengtąją galią, turi būti patvirtina tolesnė perdavimo tinklo infrastruktūros plėtros tvarka.

Šiuo metu Lietuvoje prie perdavimo tinklo prijungtos 106 vėjo jėgainės, kurių bendra galia yra 222 MW. Prie skirstomojo tinklo prijungtos mažesnio galingumo vėjo jėgainės iš viso gali gaminti 52 megavatus elektros.

2013 metais vėjo jėgainės pagamino 5,6 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros.