Ekonomistas apie lietuvių optimizmą: nuotaikas gali aptemdyti porinkiminis laikotarpis

– Ar lietuviai išties optimistai?

– Taip, iš tiesų lietuviai yra stebėtinai gerai nusiteikę. Europos Sąjungoje vartotojų pasitikėjimo indeksas Lietuvos yra pats didžiausias, antroje vietoje yra Lenkija, toliau – Skandinavijos šalys. Nemažas kontrastas su Estija, kurioje nuotaikos nėra tokios geros.

Optimizmas nėra visiškai nepagrįstas, nes darbo užmokestis auga, nedarbo lygis yra žemas, metinė infliacija sumažėjo iki 1 proc., mokesčiai kol kas nėra keliami. Galbūt apie juos yra kalbama, bet žmonės nejaučia to artimiausiu metu. Ateina pavasaris, energetinių išteklių kainos matome, kad mažėja.

Ypač geri vertinimai Lietuvos gyventojų yra savo finansinės padėties ir lūkesčiai, kad ji pagerės per artimiausius 12 mėnesių. Tik apie 10 proc. gyventojų sako, kad ji suprastės ir apie 30 proc. sako, kad ji pagerės. Likę sako, kad neturėtų keistis. 30 proc. gyventojų, teigiančių, kad pagerės, yra didelis skaičius, nes dažniausiai žmonės, net jeigu ji pagerėja, nelinkę sakyti, kad pagerėjo, o labiau – kad nepasikeitė. Tie, kurie sako, kad pagerėja, tai reiškia, kad jų situacija ženkliai pagerėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paminėjote rizikas, kalbama puse lūpų apie keliamus, galbūt būsimus mokesčius. Taip pat visai netrukus turėsime ir rinkimus, rinksime tiek prezidentą, tiek Europos Parlamentą, tiek Seimą, keisis Vyriausybė. Atsiranda nežinomybė. Kaip galėtų pasikeisti lyderių lentelės? Ar išliksime optimistai? 

– Yra nemaža grėsmė, kad nuotaikas gali aptemdyti porinkiminis laikotarpis. Prieš rinkimus niekas nenori kalbėti apie neigiamus dalykus, spardo skardinę į priekį, niekas nenori jos pakelti, yra tempiamas laikas, tie dalykai, kurie turėtų būti daromi, yra nedaromi. Gali būti, kad turėsime tikrą panašumą arba šiek tiek pakrypsime Estijos link, kur nuotaikos yra vienos prasčiausių visoje Europos Sąjungoje, tiek dėl ekonominės situacijos, tiek dėl pakeltų mokesčių.

Nuo sausio 1 dienos Estijoje buvo pakeltas Pridėtinės vertės mokestis 2 procentiniais punktais, jis didesnis nei Lietuvoje. Ir nuo 2025 metų planuojama pakelti Gyventojų pajamų mokestį. Jeigu taip pat įsisuksime į mokesčių kėlimo spiralę, matyt, kitų metų sausį nuotaikos gali nebūti tokios geros. Bet šiais metais, kad ir kaip bebūtų, jos yra geros.

Matome mažmeninės prekybos apyvarta vėl auga jau antrą mėnesį iš eilės. Tikėtina, kad turėsime šiokį tokį kilimą šiais metais, bent jau pirmoje pusėje. Nepaisant visų geopolitinių iššūkių, aukštų palūkanų normų, tai didina tikimybę, kad sugebėsime praslysti kritimą, didesnę krizę, ką jau padarėme 2020 ir 2022 metais. Dabar dėl palūkanų normų kilimo sulėtėjęs ekonomikos augimas, matyt, neišvirs į didesnę ekonominę recesiją. Bent jau kurį laiką.

Didžiausia grėsmė yra mokesčių kėlimas ir neapibrėžtumas kalbant apie geopolitinę situaciją. 

– O kaip atrodo mūsų kaimynai latviai?

– Latvija yra per viduriuką. Latvija žiūri į mus ir mums šiek tiek pavydi, klausia, kodėl mums taip sekėsi pastaraisiais metais ir tapome tarsi Baltijos šalių lyderė, nors visą laiką akys krypo į Estiją. Tačiau jie turi to potencialo, bet jie jo vis neišnaudoja eilę metų. Latviją vadiname miegančiąja gražuole, jie patys apie savo ekonomiką sako, kad jų ekonomika atrodo geriau nei jų verslas, nes daug investuoja lietuviai.

Estija įprastai būdavo pirmoje vietoje. Mes labiau linkę pesimistiškiau vertinti savo situaciją, bet dabar svarstyklės apsivertė į kitą pusę ir mes esame optimistiškiausi, estai – pesimistiškiausi. Daugiausia klausimų kelia, kaip mokesčiai bus keliami. Jau klausia ne ar, o kaip, kokiu būdu, ar jie bus chaotiškai didinami, kokia bus visuomenės reakcija. Ir kada tai bus daroma, kokiais etapais. Be abejo, kita dalis yra geopolitinė situacija. Jeigu matysime šviesesnių signalų, nuotaikos turėtų kilti, jeigu tamsesnių, tada gali ir pakristi žemyn.