Ekonomistas: nors darbo užmokestis pernai augo sparčiai, ateityje to užtikrinti gali nepavykti

Statistikos departamentui paskelbus, kad realusis darbo užmokestis šalyje per praėjusius metus padidėjo 12,2 proc., „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tokį augimą įvertino kaip vieną didžiausių teigiamų netikėtumų, įvykusių 2020 metais.

Visgi jis pabrėžia, kad artimiausioje ateityje darbo užmokesčio augimą gali tekti pristabdyti.

„Kalbant apie praeitus metus, darbo užmokesčio spartus augimas yra vienas didžiausių teigiamų netikėtumų. Ypatingai atsižvelgus į pavasarį vyravusiais lūkesčius, kai Europos Komisija (EK) prognozavo, kad darbo užmokestis kris net 8 proc. Ekonomistai sakė, kad to tikrai nebus ir, tikėtina, turėsime augimą, sieksiantį 6-8 proc. 12 proc. augimo turbūt niekas neprognozavo“, – sakė jis.

Vardydamas priežastis, Ž. Mauricas teigė, kad lemiamą įtaką darbo užmokesčio kilimui turėjo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

„Prieš prasidedant krizei pagrindinis veiksnys, ribojęs įmonių plėtrą, buvo būtent kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Ir dėl to pirmo karantino metu įmonės nedrįso mažinti darbo užmokesčio, maža to – didelė dalis neatšaukė ir darbo užmokesčių pakėlimo. Matėme šiokį tokį susvyravimą balandžio–gegužės mėnesiais, labiau susijusį su sektoriais, kurie smarkiau nukentėjo nuo krizės, bet birželį atlyginimai vėl kilo apie 12 proc.“, – sakė jis.

„Vėliau, sparčiai atsigavus ekonomikai, turėjome „V“ formos atsigavimą – nebuvo preteksto atlyginimų mažinti ar juos įšaldyti. Kai kuriuose sektoriuose, kur konkurencija didesnė, jie dar ir inertiškai kilo, tarkime, IT, fintech sektoriuose“, – pridūrė jis.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad įmonės, priimdamos sprendimus dėl atlyginimo kėlimo, linkusios žvelgti į ateitį.

„Net ir prasidėjus antrajam karantinui įmonės žiūri į ateitį ir tikrai nedrįsta mažinti darbo užmokesčio. Netgi, sakyčiau, vis didesnė dalis vis įmonių nusprendžia išmokėti priedus už praeitus metus“, – pastebėjo jis.

Ekonomistas akcentuoja, kad didelę įtaką darbo užmokesčio kilimui darė strateginiai valdžios sprendimai.

„Darbo užmokesčio kilimas atspindi ir viešojo sektoriaus algų kėlimą bei minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą: jis Lietuvoje praeitais metais augo sparčiausiai visose Baltijos šalyse. Šis procesas yra prieškrizinės inercijos pasekmė. Buvo sudarytas planas, kuriuo buvo siekiama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, ir tas planas buvo vykdomas nepaisant to, kad užklupo krizė“, – Eltai teigė jis.

Visgi Ž. Mauricas pabrėžė, kad tolesnis atlyginimų augimas, ypač viešajame sektoriuje, priklausys nuo to, kaip sėkmingai pavyks atgaivinti regiono ekonomiką.

„Darbo užmokesčio augimas priklausys nuo tolesnės ekonomikos atsigavimo trajektorijos, ir ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES). Trajektorija kol kas, bent jau žiūrint į tarptautinių institucijų prognozes, yra prasčiausia iš trijų stambiųjų ekonomikų, t. y. Kinijos, JAV ir ES. Turint omenyje, kad ES vis dar taiko pakankamai griežtus karantino ribojimus, palyginti su JAV, ir vakcinavimo procesas čia yra lėčiausias, kyla grėsmių dėl tolesnio ekonomikos augimo“, – akcentavo jis.

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad ateityje dėl vis didėjančio šalies biudžeto deficito, kuris jau beveik neabejotinai bus didžiausias visame regione, ir gal net didesnis nei ES vidurkis, tokio spartaus darbo užmokesčio augimo valstybė sau leisti nebegalės.

Tuo tarpu vertindamas, kad ketvirtą praėjusių metų ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius, palyginti su trečiu ketvirčiu, padidėjo 4,2 tūkst., arba 0,3 proc., Ž. Mauricas teigė, kad toks augimas yra gana mažas.

„Jis, sakyčiau, yra mažokas, turint omenyje, kad Lietuva praeitais metais pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje turėjo teigiamą tarptautinės migracijos balansą. Iš tiesų darbo vietas turėtume kurti sparčiau. Darbo vietų augimas nebuvo toks spartus, koks galėjo būti dėl to, kad nemaža dalis paslaugų sektoriaus vis dar gyvena pakankamai krizinėmis nuotaikomis“, – Eltai sakė jis.

Dėmesį verta atkreipti ir į struktūrinius ekonomikos pokyčius, akcentavo ekonomistas.

„Dalis įmonių mažina darbuotojų skaičių. Technologiniai pokyčiai, nuotolinė prekyba, nuotolinis darbas irgi lemia, kad darbuotojų poreikis mažėja. (...) Turime dar šiais metais sparčiai auginti savo ekonomiką, ypatingai plėsti paslaugų sektorių, kuris dabar negali dirbti dėl karantino“, – teigė jis

Statistikos departamento duomenimis, realusis darbo užmokestis ketvirtą ketvirtį pernai, palyginti su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 12,2 proc.: viešajame sektoriuje – 14,7 proc., privačiajame – 10,9 proc.

Tuo tarpu vidutinis darbuotojų skaičius ketvirtą ketvirtį pernai, palyginti su trečiuoju, šalies ūkyje padidėjo 4,2 tūkst. (0,3 proc.).



NAUJAUSI KOMENTARAI

.

. portretas
Taigi lietuviams emigravus-darbdaviams teks vežtis į lietuvą uzbekus ir tadžikus. Puikūs darbuotojai. 6kartus per dieną meldžiasi.3 kartus darbo metu. Darbą stabdo ir 30 minučių meldžiasi. DARGIAI AVULIAI bus patenkinti
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių