„Kalbant apie kitą dešimtmetį, aš manau, kad mes galėsime kalbėti apie rekordus, bet ne tokius šuolius, kuriuos stebėjome šį dešimtmetį. 20 proc. punktų priartėti prie ES vidurkio reikštų, kad mes jau viršysime ES vidurkį. Tokio įvykio tikimybė, mano vertinimu, nėra didelė“, – antradienį „Swedbank“ renginyje sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, tolesnis šalies artėjimas prie ES vidurkio pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, atlyginimus ar gyventojų perkamąją galią bus lėtesnis dėl nepalankių demografinių tendencijų, taip pat moksleivių gebėjimų, pagal kurių vertinimą Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungoje.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Žiūrint į inovacijų politiką, inovacijų indeksą, į moksleivių gebėjimą, Lietuvos universitetų poziciją tarptautiniuose reitinguose, mes kol kas neturime geros startinės pozicijos, dėl kurios galėtume sakyti, kad po dešimtmečio jau pasieksime ES vidurkį“, – kalbėjo ekonomistas.

Kaip antradienį taip pat teigė N. Mačiulis, Lietuvoje per dešimtmetį prekių ir paslaugų eksporto dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) pasiekė 80 proc. ir šiuo rodikliu šalis išlieka viena atviriausių pasaulio ekonomikų.

„Rekordinė buvo prekių ir paslaugų eksporto dalis bendrajame BVP. Pralenkėme Estiją ir šiuo rodikliu esame viena atviriausių pasaulių ekonomikų. Daugiau nei 80 proc. BVP sudaro prekių ir paslaugų eksportas“, – „Swedbank“ renginyje, skirtame gyventojų finansinės elgsenos tyrimo bei asmeninių finansų vertinimo pristatymui, sakė N. Mačiulis.

„Tai nebuvo tiesiog pigių prekių ir pigių paslaugų pardavimo augimas Europoje ir pasaulyje. Matėme įspūdingą Lietuvos ekonomikos transformaciją. Sparčiausiai augo aukštos vertės eksportas, per dešimtmetį jis beveik trigubai padidėjo, žemesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas augo lėčiau“, – pridūrė N. Mačiulis.

Pasak jo, didesnis progresas stebimas paslaugų eksporto pokyčiuose.