Ekonomistas: naujas biudžetas nepadės sumažinti skurdo ar kovoti su nelygybe

– Kaip bendrai vertinate priimtą biudžetą?

– Yra keli tokie teigiami momentai. Iš tikrųjų įsipareigojimas gynybai skirti iki 2 proc. nuo BVP yra pasiektas. Mes pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje prognozuojame iš esmės perteklinius viešuosius finansus, kas, aišku, irgi yra teisinga kryptis, kadangi vis daugiau matome ekonomikos perkaitimo ženklų.

Tikrai turėtume kaupti rezervą, ruoštis, sakykime, tai juodai dienai, blogesniems laikams. Tai rodo tam tikrą atsakingumą. [...] Buvo iš esmės atsispirta pagundoms į kairę ir į dešinę didinti finansavimą. Iš esmės nueita atsakingumo keliu. Iš tikrųjų siekiama būtent perteklinių finansų, kas vyksta pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje.

– Ar numatytos priemonės padės išspręsti socialinę atskirti ir pajamų nelygybę bent iš dalies?

– Iš dalies galbūt taip ir būtų galima sakyti, bet, žinot, kita vertus, tie padidinimai yra tokie kuklūs. Jeigu mes kalbame apie pensijų padidinimą dar 30 eurų, vidutinė pensija bus apie 317 eurų. Tai iš esmės grubiai sutaps su oficialia skurdo riba, kadangi oficiali skurdo riba kiekvienais metais auga dėl augančių kainų. Vadinasi, maždaug oficiali skurdo riba bus tokiame pačiame lygyje. Ar tai yra kažkoks reikšmingas pagerinimas, jeigu galima sakyti, kad vidutinis pensininkas ties skurdo riba gyvena? Vargu.

Jeigu mes kalbame apie vaiko pinigus, vėlgi reikia turėti omenyje, kad naikinamas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Iš esmės tiesiog iš vienos kišenės į kitą perskirstoma, nes kažkokio poveikio gyventojams, auginantiems vaikus, nebus. Šia prasme, žinoma, tos išlaidos auga, bet iš tikrųjų jos vis tiek labai kuklios. Iš esmės jos neleis sumažinti nei skurdo, nei per daug kovoti su nelygybe, kuri yra Lietuvoje.

– Jūs užsiminėte apie tą 30 eurų išmoką už vaikus. Kaip minėjote, naikinama NPD lengvata. Daugybei žmonių, gaunančių vidutines pajamas, praktiškai niekas nesikeis. Jie daugiau ir negaus, gal keliais eurais. Kiek ekonomiškai tai padės?

– Labai sunkiai galima pagrįsti [tokį sprendimą]. Papildomas NPD buvo 200 eurų, tai 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir yra tie patys 30 eurų, kurie dabar bus skiriami. Kitaip tariant, efektas bus iš esmės nulinis.

Netgi priešingai – papildomas NPD buvo skaičiuojamas automatiškai. Dabar žmonėms reikės kreiptis, pildyti paraiškas, kad jie gautų tą paramą. Atsiranda net ir biurokratinė našta, administravimo kaštai. Gana sudėtinga suprasti tokį veiksmą.

Kita vertus, aišku, jeigu kalbame apie NPD, vėlgi tas pagrindinis NPD kyla nuo 310 iki 380 eurų. Sakykime, tai jau leis padidinti šiek tiek pajamas mažiausiai uždirbančiųjų, bet sumoje tai yra gana kuklūs pagerinimai.

– Trumpai apie pensijas. Kadangi jos vis dėlto bus indeksuotos visiems tolygiai, ar neatrodo, kad praraja tarp didžiausių ir mažiausių pensijų gavėjų nesumažės?

– Aišku, ta atskirtis išlieka, bet, kita vertus, reikia dar turėti omenyje, kad pensijos Lietuvoje yra itin žemos. Iš tikrųjų jos apskritai mažai susijusios su buvusiomis pajamomis. Kažkiek susijusios, bet vis tiek tas procentas buvusių pajamų, kurias gauna daugiau uždirbusieji, ir kurie daugiau įnešė į „Sodros“ biudžetą, vis tiek labai mažas. Vienas iš mažiausių Europoje. Tai bet kokiu atveju ta atskirtis tarp pensijų nėra didelė. Ji turėtų būti netgi didesnė. Ji turėtų labiau atliepti tas realias įmokas, kurias žmonės padarė dirbdami.